Skolininkai

Vienas tuometinės visuomenės gerbiamas žmogus pasikvietė į svečius keliaujantį dievotumo mokytoją kartu valgyti. Jam tikriausiai atrodė, kad pasikviesti tą žmogų pas save namo ir su juo valgyti yra labai drąsus ir kilnus poelgis, nes daugelis garbingų piliečių nebuvo pačios geriausios nuomonės apie pamokslininką iš Nazareto. Namų šeimininkas manė, kad jo svečias tikriausiai yra pranašas, bet nematė reikalo jį priimti kaip garbingą svečią. Juk pakanka, kad sėdi su juo kartu prie stalo. Jiems bevalgant į namus atėjo moteris, mieste žinoma dėl savo palaido gyvenimo. Vien jos pasirodymas turėjo sukelti šeimininko nepasitenkinimą (mums šiandien sunku įsivaizduoti, kaip visa tai vyko, nes pas mus nepriimta nekviestam ateiti į svetimus namus).

Prie stalo jie sėdėjo pusiau gulomis, kaip įprasta rytų kultūros šalyse. Moteris atsinešė indą brangaus tepalo. Ji verkdama pripuolė prie Jėzaus kojų, laistė jas ašaromis, šluostė savo plaukais, bučiavo ir tepė atsineštu tepalu. Griežtos religinio gyvenimo tvarkos besilaikantį šeimininką toks vaizdas sukrėtė. Negi pranašas nežino, kas jį liečia? Tikriausiai jis – visai ne pranašas.

Jėzus paklausė jį, kaip anas mano: jeigu du žmonės būtų skolingi tam pačiam skolintojui, vienas dviejų mėnesių algą, o kitas pusantrų metų uždarbį, ir nė vienas neturėtų iš ko grąžinti, bet skolintojas atleistų skolas jiems abiem, – kuris iš jų labiau jį mylėtų? Šeimininkas atsakė: „Žinoma, tas, kuriam daugiau atleista.“ Tuomet Jėzus jam tarė: „Tu man neparodei pagarbos, kuri derėtų pasikvietus svečią – duoti vandens nusiplauti kojas, pabučiuoti ir galvą patepti aliejumi, o štai ši moteris ašaromis plauna mano kojas, bučiuoja jas ir tepa brangiu tepalu.“ Jos gausios nuodėmės jai atleidžiamos, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli (Evangelijos pagal Luką 7 skyriaus 47 eilutė).

O moteriai Jėzus pasakė: Tavo nuodėmės atleistos. Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami (ten pat 48 ir 50 eilutės).

Sėdėjusieji prie stalo religingi žmonės ėmė svarstyti, kas jis toks, kad atleidžia nuodėmes. Tik Dievas gali atleisti žmogaus nuodėmes. Jie nesuprato, kad visi iki vieno yra skolininkai ir tik sėdintis su jais prie stalo Jėzus iš Nazareto gali dovanoti jų skolas. Suprato tik palaidai gyvenusi moteris.

Gabrielius Lukošius