Įvykis, apie kurį kalbėsime, vyko labai seniai, bet yra ypatingai pamokantis. Mums teks pažvelgti į tuos laikus, kai Izraelio tauta po keturiasdešimties dykumoje praleistų metų priartėjo prie pažadėtos žemės sienų.
Kad išvestų izraelitus iš Egipto vergovės, Kūrėjas tautos vadovu išsirinko Mozę. Šis Dievo pranašas vadovavo Izraeliui keturiasdešimt metų. Dievui darant didingus ženklus bei stebuklus, Mozė išvedė Izraelio vaikus iš vergystės šalies ir vedė juos į Pažado žemę, kurią Viešpats buvo pažadėjęs jų protėviams. Nors prispaustas Dievo teismų Egipto faraonas leido izraelitams išeiti, tačiau po kelių dienų nusprendė juos jėga susigrąžinti ir su didele raitelių bei kovos vežimų kariuomene ėmė juos vytis.
Faraono kariuomenė į laisvę išėjusius vergus pasivijo Raudonosios jūros pakrantėje. Kūrėjas perskyrė jūros vandenis ir izraelitai perėjo jūros dugnu, o bandžiusius juos persekioti egiptiečius užliejo vandenys.
Po tokio didingo išgelbėjimo tauta buvo atvesta prie Sinajaus kalno susitikti su savo protėvių Dievu. Kalno viršūnė liepsnojo ir rūko, o pakalnėje susirinkusi tauta girdėjo Dievo žodžius. Mozė ant liepsnojančio kalno kalbėjosi su Dievu ir Viešpats jam davė akmenines plokštes su dešimčia įsakymų bei parodė, kaip turi būti pastatyta šventykla – palapinė, kad izraelitai suprastų, jog Dievas gyvena kartu su jais.
Po metų, kai viskas buvo paruošta tolesnei kelionei, tauta pajudėjo Pažado žemės link. Tačiau žmonės paniekino Dievą, nepatikėdami, kad Jis padės jiems užimti tą šalį, ir keturiasdešimt metų turėjo gyventi dykumoje, kol išmirė netikėjusi karta.
Visus tuos metus nuo išėjimo iš Egipto artimiausiu Mozės pagalbininku buvo vyras vardu Jozuė. Tautai išeinant iš Egipto jis buvo keturiasdešimties metų amžiaus, o antrą kartą priartėjus prie Pažado žemės – aštuoniasdešimties. Šis žmogus matė Egipte vykusius Dievo teismus, perėjo jūros dugnu, kartu su Moze buvo ant liepsnojančio kalno, daugybę kartų matė, kaip Mozė bendravo su Viešpačiu, turėjo įvairiausių dieviško artumo patirčių, tikėjo Dievo pažadais, kai jo amžininkai paniekino Viešpatį, ir buvo Dievo pašauktas Mozei mirus įvesti tautą į Pažado žemę.
Ir štai šiam vyrui, turėjusiam tokią didelę dievišką patirtį, Viešpats nurodė nuolatos skaityti Mozės užrašytą Įstatymo knygą ir mąstyti apie ją dieną bei naktį.
Tai yra labai svarbi pamoka mums visiems.
_64x64_9de.jpg)
