Šventi ir nekalti

Ar gali žmonės pasirodyti Kūrėjo akivaizdoje šventi, tyri ir nekalti? Žmonėms sunku atsakyti į šį klausimą, nes labai dažnai net nenujaučiame, ką reiškia atsistoti Kūrėjo akivaizdoje ir kaip atrodo tikras šventumas. Kitas apsunkinimas ieškant atsakymo į šį klausimą – klaidingas įsivaizdavimas, jog kažkur Žemėje yra žmonių, kuriems tai įmanoma, nes jie gyvena iš tiesų dorai ir teisingai. Dar viena klaida, kurią esame linkę daryti, – praeities šventiesiems jų šventumą įskaityti kaip jų pačių nuopelną.

Žmonės, kurie ypatingai stengėsi pasiekti šias dvasingumo aukštumas, buvo Jėzaus Kristaus amžininkai – fariziejai, gerbiami Izraelio visuomenės nariai, kitų tautiečių matomi, kaip sektini dievotumo pavyzdžiai. Jie visais įmanomais būdais bandė tapti gyvenančiais pagal Dievo įsakymus. Tačiau nežiūrint visų jų pastangų, Jėzus Kristus, kalbėdamas savo pasekėjams, pasakė labai radikalią mintį: jeigu jūsų teisumas nepranoks Rašto žinovų ir fariziejų teisumo, – neįeisite į dangaus karalystę (Evangelijos pagal Matą 5 skyriaus 20 eilutė). Arba kitais žodžiais tariant – negalėsite pasirodyti Kūrėjo akivaizdoje.

Kas gali tai padaryti? Šventasis Raštas be jokių išlygų sako, kad joks žmogus negali savo jėgomis to pasiekti. Žmonėms tai neįmanoma.

O kaip tada su Jėzaus motina Marija, apaštalais bei Senojo Testamento šventaisiais? Negi ir jiems tinka Jėzaus Kristaus žodžiai – žmonėms tai neįmanoma? Šventasis Raštas atsako – taip. Visi šventieji be išimties tokiais tapo tik dėl Dievo malonės. Nėra nė vieno žmogaus, kuris galėtų pasigirti, kad pats savo jėgomis tapo tinkamas ateiti Dievo akivaizdon. Kiekvienas tikintysis tiek Senojo, tiek Naujojo Testamento laikais yra priimtinas Kūrėjui, tik todėl, kad tiki Jo malone, kuri yra suteikiama dėl Jėzaus Kristaus mirties ant kryžiaus už visų žmonių nuodėmes.

Nes Tėvui patiko Jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per Jį visa sutaikinti su savimi, darant Jo kryžiaus krauju taiką, – per Jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje. Taip pat ir jus, kurie kadaise buvote svetimi ir priešiški savo protuose piktais darbais, Dievas dabar sutaikino mirtimi Jo žemiškajame kūne, kad pasirodytumėte Jo akyse šventi, tyri ir nekalti, jei tik pasiliekate tikėjime įsitvirtinę bei nepajudinami ir neatsitraukiate nuo Evangelijos vilties, kurią išgirdote, kuri paskelbta visai kūrinijai po dangumi ir kurios tarnu aš, Paulius, tapau (Apaštalo Pauliaus Laiško kolosiečiams 1 skyriaus 19–23 eilutės).

Bendrinti: