Koks žmogus yra šventas, ir kas jį tokiu padaro? Galvojant apie šventuosius kyla daug klausimų. Kokiu būdu pirmajame amžiuje gyvenęs aršus krikščionių persekiotojas Saulius iš Tarso, piktžodžiautojas ir akiplėša, virto šventuoju Pauliumi? Kodėl jis savo laiškuose tikinčiuosius vadina šventaisiais? Ar būti šventais yra išskirtinių žmonių privilegija ar įpareigojimas visiems tikintiesiems?
Jeigu tai šventumas, apie kurį kalbama Šventajame Rašte, tuomet pašventina Kūrėjo žodžiai – tiesa ir Tiesos Dvasia arba, kitais žodžiais tariant, Šventoji Dvasia. Jėzus Kristus prieš suimamas meldėsi už savo mokinius: Aš einu pas Tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu – tuos, kuriuos man davei, kad jie būtų viena kaip ir mes. <...> Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa (Evangelijos pagal Joną 17 skyriaus 11 ir 17 eilutės).
Apaštalas Paulius rašo Korinto miesto krikščionims, jog tikinčiųjų pašventinimas yra pats Jėzus Kristus, o apvalo bei pašventina net giliausiai puolusius Viešpaties vardas ir Dievo Dvasia: Jo dėka jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris mums tapo išmintimi iš Dievo, teisumu, pašventinimu ir atpirkimu, kad, kaip parašyta: „Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu“. <...> Neapsigaukite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei homoseksualistai, nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės. Kai kurie iš jūsų buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia (Apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško Korintiečiams 1 skyriaus 30–31 eilutės ir 6 skyriaus 9–11eilutės).
Ir galiausiai šventojo apaštalo Petro žodžiai, skirti visiems krikščionims: Kaip klusnūs vaikai, nepasiduokite ankstesniems savo neišmaningumo laikų geiduliams, bet, kaip šventas yra Tas, kuris jus pašaukė, taip ir jūs būkite šventi visu savo elgesiu, nes parašyta: „Būkite šventi, nes Aš esu šventas.“ Ir jei kaip Tėvo šaukiatės To, kuris nešališkai teisia pagal kiekvieno darbą, su baime elkitės savo viešnagės metu, žinodami, kad esate atpirkti nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės (Apaštalo Petro Pirmojo laiško 1 skyriaus 14–19 eilutės).
