.jpg)
Sugriuvusi šventykla. O gal tiksliau būtų galima sakyti – sugriauta ar net susigriovusi. Apie kokią šventyklą galime taip kalbėti?
Paprastai šventykla vadiname kokio nors vieno ar kelių dievų namus. Kai girdime minint šventyklą, visuomet įsivaizduojame kokį nors pastatą. Kaip pastatas galėtų pats susinaikinti? Tačiau jau beveik du tūkstančius metų išgirdę žodį „šventykla“ turėtume galvoti ne vien apie pastatus. Tais senais laikais vienas žmogus apie savo kūną prabilo kaip apie šventyklą ir pasakė labai keistus žodžius: Sugriaukite šitą šventyklą, ir per tris dienas Aš ją atstatysiu! (Evangelijos pagal Joną 2 skyriaus 19 eilutė). Žmonės, kuriems jis tai kalbėjo, nesuprato jo žodžių ir sutrikę samprotavo, kaip jis gali per tris dienas atstatyti šventyklą, kuri buvo statoma 46 metus. Tačiau jis kalbėjo apie savo kūną. Tuomet tai buvo vienintelė tokia Kūrėjo šventykla. Visos kitos buvo sugriuvusios ar net save sugriovusios. Kai Jėzus iš Nazareto pasakė tuos žodžius, joks kitas žmogus negalėjo to pasakyti. Tuo metu tik Jėzus galėjo savo kūną pavadinti Visagalio Kūrėjo šventykla, nes buvo įsikūnijęs Kūrėjas. Sakydamas savo keistą ištarmę, Jėzus kalbėjo apie savo mirtį ir prisikėlimą. Tačiau padėtis pasikeitė, kai jis buvo nukryžiuotas, mirė ir prisikėlė. Paaukodamas save, Jėzus suteikė galimybę kiekvienam žmogui vėl tapti Dievo Dvasios šventykla.
Žmonės, sukurti būti Kūrėjo šventyklomis, patikėję melu tapo netinkami tokiai paskirčiai, tarsi save suteršę ir sugriovę Visagalio namai. Patys save sugriovę atstatyti savęs nebegalėjo, bet Kūrėjas neatsisakė pirminio sumanymo – kad žmonės būtų Jo Dvasios šventyklomis. Patikėję Jėzaus auka už mūsų nuodėmes, tampame gyvojo Dievo namais. Prasideda atstatymas. Padedamas amžinas pamatas – pats Jėzus Kristus. Esame apvalomi Dievo Sūnaus krauju. Šventoji Dvasia gali apsigyventi mumyse ir tęsti atstatymo darbą. Todėl mūsų neturėtų stebinti apaštalo Pauliaus žodžiai, užrašyti jo laiške anuometinės Graikijos miesto Korinto krikščionims. Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau? Jūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo (Apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 6 skyriaus 19 ir 20 eilutės).
