Takoskyra

Apaštalas Paulius, išgirdęs apie Galatijos tikinčiuosius ištikusią nelaimę, vedamas dieviškos meilės ir nuoširdaus susirūpinimo parašė laišką Galatijos bažnyčioms, jau ne kantriai kalbėdamas, bet aistringai šaukdamas: „Jus apgavo! Jūs patikėjote, kad tikraisiais Dievo žmonėmis tapsite atlikinėdami tam tikras apeigas, kad laikydamiesi moralistinių nurodymų bei taisyklių būsite priimtini Dievui. Jeigu tokiu keliu žmonėms būtų įmanoma tapti priimtinais savo Kūrėjui, Dievo Sūnus Jėzus Kristus niekada nebūtų gimęs, gyvenęs ir paaukojęs savęs ant kryžiaus už žmonių nuodėmes.“ 

Rašydamas galatams apaštalas atskleidė, jog žmogaus bandymas savarankiškai tapti tinkamu Kūrėjo akyse ir gelbstinti Dievo malonė yra du nesuderinami dalykai. Arba žmogus savo jėgomis laikosi moralinių taisyklių niekada nepažeisdamas nė vienos iš jų, arba jis patikėdamas Kristumi atsiveria Dievo malonei ir dėl Kristaus aukos yra visiškai priimtinas Dievui bei, veikiant Šventajai Dvasiai, yra keičiamas iš vidaus. Nes joks žmogus savo gerais darbais nesugebės pasiteisinti Kūrėjo akivaizdoje. Jei savo jėgomis bandome vykdyti dešimt Dievo įsakymų, tik pamatome savo nuodėmingumą. Kūrėjo akyse mus išteisina Jėzaus Kristaus auka, kai ja patikime. Žmogus gimsta iš Dievo, ir prasideda naujas gyvenimas, kasdien bendraujant su savo dangiškuoju Tėvu. 

Tikintys žmonės nuolatos patiria vidinį konfliktą, nes kūnas (kai visas viltis esi sudėjęs į savo jėgas bei gebėjimus ir gyveni taip, lyg savo darbais galėtum pasiteisinti Dievo akyse) geidžia priešingo Dvasiai, o Dvasia kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl negalite daryti visko, ko norėtumėte (Apaštalo Pauliaus Laiško galatams 5 skyriaus 17 eilutė). Dvasia gyvename tuomet, kai remiamės ne į savo nuopelnus, bet į Kristaus atliktą darbą. 

Savo laiške Paulius atskiria kūno darbus ir Dvasios vaisių. Kūno darbai bjauriai atsiveria visose žmogaus gyvenimo srityse. Tai paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaikos, pavyduliavimai, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai (ten pat, 19–21 eilutės). Tačiau tuose, kurie pasiduoda Dievo Dvasios vedimui, auga ir bręsta Dvasios vaisius: tai meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas (ten pat, 22–23 eilutės).