Teisingumas

Susirinko aukščiausias Izraelio tautos teismas – sinedrionas. Teismo procese dalyvavo aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji. Jie visi ieškojo kokių nors parodymų, kad teisiamąjį galėtų pasmerkti mirčiai. Teisiamas buvo Jėzus iš Nazareto. Kaltinimus jam pateikė daugelis melagingų liudytojų. Tačiau Jėzus tylėjo ir nieko neatsakė. Aiškinti bei ką nors kalbėti buvo beprasmiška. Niekam nerūpėjo tiesa. Aukščiausiasis teismas žinojo, koks turi būti nuosprendis. Liudytojų kaltinimai nesutapo, ir, nors buvo aišku, kaip turėjo pasibaigti teismo procesas, vis dar trūko teisiamojo kaltės įrodymų. Tuomet vyriausiasis kunigas, turintis įkūnyti paties Kūrėjo teisingumą bei šventumą, tarpininkas tarp Dievo ir tautos, prisaikdino Jėzų gyvuoju Dievu pasakyti, ar jis yra Kristus, Dievo Sūnus. Jėzus atsakė: „Taip yra, kaip sakai.“ Tuomet vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir šaukdamas apkaltino Jėzų piktžodžiavimu, o aukščiausiasis teismas nusprendė – „Vertas mirties“.

Tuo metu Izraelis buvo okupuotas Romos imperijos. Aukščiausią valdžią šalyje turėjo imperatoriaus vietininkas, vardu Pilotas. Romėnai uždraudė žydams patiems vykdyti mirties bausmes, todėl sinedriono sprendimą turėjo patvirtinti Pilotas, o mirties bausmę įvykdyti Romos kareiviai. Imperatoriaus vietininkas suprato, kad Izraelio vadovai Jėzų pasmerkė iš pavydo, ir norėjo jį išteisinti, bet spaudžiamas minios reikalavimo, atidavė Jėzų nukryžiuoti, patvirtindamas teismo sprendimą. Vienintelis teisus žmogus nuteistas niekingiausia, labiausiai žeminančia bausme.

Tokiu būdu įvykdytas teisingumas. Šis teiginys gali pasirodyti sarkastiškas. Tačiau nežiūrint visos neteisybės bei politinio manipuliavimo iš teisėjų pusės, buvo įvykdytas Dievo teisingumas – skirta ir įvykdyta bausmė už visų žmonių nuodėmes, jog tie, kurie patikės Kūrėjo atliktu darbu, nepražūtų, bet galėtų pažinti juos sukūrusį Dievą.

Jis (Jėzus) yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis <...> Tėvui patiko Jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per Jį visa sutaikinti su savimi, darant Jo kryžiaus krauju taiką, – per Jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje. Taip pat ir jus, kurie kadaise buvote svetimi ir priešiški savo protuose piktais darbais, Dievas dabar sutaikino mirtimi Jo žemiškajame kūne, kad pasirodytumėte Jo akyse šventi, tyri ir nekalti, jei tik pasiliekate tikėjime įsitvirtinę bei nepajudinami ir neatsitraukiate nuo Evangelijos vilties, kurią išgirdote, kuri paskelbta visai kūrinijai po dangumi ir kurios tarnu aš, Paulius, tapau (Apaštalo Pauliaus Laiško kolosiečiams 1 skyriaus 15 ir 19–23 eilutės).


 

Bendrinti: