Teisumo dovana

Žodžių junginys „teisumo dovana“ žmonėms gali sukelti įvairiausių minčių. Kas tai yra? Apie ką kalba šie žodžiai? Ar mums, gyvenantiems šiais laikais, jie aktualūs? Kokia tai dovana ir kam ji suteikiama?

Pabandykime įsivaizduoti – sutinki žmogų, kuris tau sako: „Aš gavau teisumo dovaną. Jeigu ir tu jos nori, taip pat gali gauti. Tereikia pamatyti, kad tau jos reikia, ir nuoširdžiai paprašyti.“

O pas ką prašyti? Kas tokią dovaną duoda ir kodėl ji man turėtų būti reikalinga? Ir apskritai, kas tau pasakė, kad yra teisumo dovana? 

Apie šią dovaną nuo neatmenamų laikų kalbėjo daugybė žmonių. Jie labai nustebo, kai ją gavo, nes dovanos niekas neužsitarnauja.

Mes galime tikėtis dovanų iš mus mylinčių žmonių, bet jos negali būti atlygis už mūsų gerumą. Jeigu žmogus tau ką nors dovanoja dėl to, kad tu buvai geras, tai jau įvertinimas, o ne dovana. Tikros dovanos nė vienas žmogus negali nusipelnyti.

Žodžius „teisumo dovana“ prieš du tūkstančius metų užrašė apaštalas Paulius. Jis pats buvo labai nustebintas, kai tą dovaną gavo, nes tuomet staiga pamatė, kad praeityje gyvenę šventi Dievo žmonės savo Kūrėjui patiko tik todėl, kad priėmė iš Jo tą pačią dovaną. Nuo tada Paulius skelbė šią stulbinančią žinią savo kartos žmonėms bei paliko ją užrašytą savo laiškuose: <…> įstatymo darbais (savo jėgomis atliktais gerais darbais) Jo (Dievo) akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę. Bet dabar, nepriklausomai nuo įstatymo (nuo to, ką padarėme), yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai, – Dievo teisumas tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo, nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės, o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje (Apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams 3 skyriaus 20–24 eilutės).

Tikras žodis ir vertas visiško pritarimo, kad Kristus Jėzus atėjo į pasaulį išgelbėti nusidėjėlių, kurių pirmasis esu aš. Todėl ir buvo manęs pasigailėta, kad manyje pirmame Jėzus Kristus parodytų visą savo kantrybę, duodamas pavyzdį tiems, kurie Jį įtikės amžinajam gyvenimui (Apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško Timotiejui 1 skyriaus 15–16 eilutės).