Pasiklausyti Jėzaus Nazariečio susirinko labai didelė minia. Jėzus, matydamas pas Jį atėjusius žmones, paklausė artimiausių savo mokinių, kur reikės pirkti duonos tokiai miniai pamaitinti. Vienas iš Jėzaus mokinių paskaičiavo, kad vidutinio aštuonių mėnesių uždarbio neužtektų, norint nupirkti kiekvienam iš atėjusiųjų nors po nedidelį užkandį. Kitas Jo mokinys pasakė, jog yra vienas berniukas, turintis penkias miežinės duonos bandeles ir dvi žuveles, tik ar tai ką nors keičia... Padėtis atrodė be išeities. Jėzaus noras puikus, bet ištekliai akivaizdžiai per maži.
Tačiau Mokytojas liepė susodinti ant žolės visą milžinišką minią. Tuomet Jis paėmė tas penkias bandeles bei dvi žuveles ir padėkojęs davė jiems, kad dalintų žmonėms. Jonas neužrašė, ar duona ir žuvelės daugėjo Jėzui dalinant jas mokiniams, ar mokinių rankose, dalinant maistą žmonėms, tačiau žmonės suprato, kad Jėzus padarė stulbinantį stebuklą. Susirinkusieji ėmė galvoti, koks puikus karalius būtų šis pamokslininkas. Jam karaliaujant nereikėtų sunkiai dirbti, kad sočiai pavalgytum kiekvieną dieną. Čia pat susibūrė rinkiminis komitetas, ir buvo nutarta Jėzų paskelbti karaliumi.
Supratęs minios nuotaikas, Jėzus liepė savo mokiniams sėsti į valtį ir plaukti į kitą ežero krantą, o pats pasitraukė nuo minios melstis. Naktį, kai dėl stipraus priešingo vėjo mokiniai dar vis sunkiai yrėsi, jie pamatė Jėzų, ateinantį pas juos ežero paviršiumi, ir valtis netrukus priartėjo prie kranto.
Išaušus padaugintos duonos valgiusieji žmonės pasigedo Jėzaus. Jo ieškodami jie nuskubėjo į kitą krantą ir, radę Jį, labai stebėjosi, kaip Jis be valties ten atvyko.
Jėzus prakalbo, kad jie nesuprato matyto stebuklo prasmės. Tie žmonės ieškojo Jėzaus, nes prisivalgė duonos. Jie neatpažino tikrosios duonos, teikiančios amžinąjį gyvenimą.
Jėzus kalbėjo jiems: Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. Bet Aš jums sakiau: jūs mane matėte, ir netikite. Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk, nes Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė (Evangelijos pagal Joną 6 skyriaus 35–38 eilutės).
_64x64_9de.jpg)
