Trokštantys

Pirmojo amžiaus Jeruzalėje vyko Palapinių šventė. Pagal Dievo nurodymą, užrašytą Senajame Testamente, izraelitai kiekvienais metais baigiantis vasarai savaitę turėjo gyventi palapinėse, pastatytose iš medžių šakų, kad prisimintų, kaip jų protėviai, išvesti iš Egipto vergijos, eidami per dykumą į Pažadėtąją žemę, gyveno palapinėse. Šventės metu buvo atliekama vandens užpylimo apeiga – iš tvenkinio, esančio netoli Jeruzalės, kunigai iškilmingai semdavo vandenį, nešdavo į šventyklą ir pildavo ant aukuro. Aiškinama, jog šia apeiga buvo išsakomas prašymas, kad ateinančiais metais Dievas siųstų gausų lietų.

Paskutinę didžiąją šventės dieną Jėzus iš Nazareto stovėjo šventyklos kieme ir šaukė: Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria! Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės (Evangelijos pagal Joną 7 skyriaus 37–38 eilutės).

Evangelijos autorius apaštalas Jonas paaiškina, ką Jėzus turėjo omeny. Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti Jį įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas (ten pat 39 eilutė).

Izraelitai iš patirties žinojo, kad jų gyvenimas priklauso nuo to, koks bus lietingasis metų laikas, ar pakankamai pasipildys vandens ištekliai. Tačiau šventės metu, kai buvo atliekamos minėtos vandens užpylimo apeigos, Jėzus šaukė apie nepalyginamai svarbesnį vandenį – Šventąją Dvasią. Tai buvo labai garsiai pasakytas Kūrėjo kvietimas kiekvienam, kuris trokšta meilės, tiesos, teisumo, ramybės ir džiaugsmo. Nėra tiesos be Tiesos Dvasios ir, kai tikima melu, nėra nei tikros meilės, nei pasiliekančios ramybės, nei džiaugsmo.

Apaštalas Jonas paaiškino, kad Šventoji Dvasia ant įtikėjusių Jėzų nužengia tik dėl vienos priežasties – Jo mirties ant kryžiaus už žmonių nuodėmes. 

Mums šiandien, kaip ir žmonėms anuo metu, svarbu išgirsti iš Jėzaus lūpų nuskambėjusį Kūrėjo šauksmą: kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria! Šį labai garsiai pasakytą kvietimą palydėjo pažadas, jog iš patikėjusiųjų vidaus plūs gyvojo vandens srovės. Gyvuoju vandeniu buvo vadinamas šaltinio vanduo. Jėzaus klausiusieji šventės dalyviai žinojo, kad ten, kur trykšta vandens versmės, viskas atgyja. Ten, kur ateina Dievo Dvasia, atgyja žmonių širdys. Jėzus kviečia kiekvieną trokštantį ateiti, gerti ir tapti gyvojo vandens versme.

Bendrinti: