Užduotis

Trečia diena po Jėzaus nukryžiavimo. Artimiausi Jo mokiniai sutrikę ir pasimetę, slegiami baimės bei nevilties, sėdi užsidarę tuose namuose, kuriuose prieš kelias dienas su Mokytoju valgė Velykų vakarienę. Dar taip neseniai jie buvo Kristaus apaštalai, o dabar – nelaimingi, viltį praradę paprasti izraelitai. Lydėjusios Jėzų moterys atneša žinią, kuri atrodo kaip sielvarto sugniuždytos sielos kliedesiai – jos matė angelus ir prisikėlusį iš mirusiųjų Jėzų! Visgi tos dienos vakare prisikėlęs Viešpats ateina pas savo mokinius. Jie mato Jį, džiaugiasi ir vis dar negali patikėti, jog tai iš tiesų įvyko. Atrodo, štai laiminga istorijos pabaiga. 

Tačiau jau tą patį vakarą prisikėlęs iš mirusiųjų Jėzus Kristus prabilo apie Jo mokiniams skirtą užduotį – apie ją Jis buvo kalbėjęs dar prieš savo kančią ir kartojo tai daug kartų jau prisikėlęs, vėl ir vėl susitikdamas su jais per keturiasdešimt dienų: Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai (Evangelijos pagal Morkų 16 skyriaus 15 eilutė). 

Skaitant Naująjį Testamentą galima numanyti, jog apaštalai iki Jėzaus paėmimo dangun įsivaizdavo, kad prisikėlęs Jis bus su jais taip visą laiką, kartkartėmis jiems pasirodydamas. Tikėtina, kad jie dar nesuvokė jiems skirtos užduoties didingumo. 

Tik po Viešpaties paėmimo apaštalai sugrįžo į Jeruzalę ir, susirinkę aukštutiniame kambaryje, kuriame dar taip neseniai vyko Velykų vakarienė su Jėzumi, vieningai atsidėjo maldai.

Tomis dienomis jie aiškiai pamatė, kad jų apaštališkoji tarnystė tikrai nesibaigė. Jie yra Jėzaus prisikėlimo liudytojai. Tačiau, kas įvyks artimiausiu laiku, vargu ar kuris nors iš jų galėjo įsivaizduoti. Buvo tik Jėzaus pasakytas pažadas: <…> jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia. <...> Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje, ir lig pat žemės pakraščių (Apaštalų darbų 1 skyriaus 5 ir 8 eilutės).

Tomis dienomis Kūrėjas ruošė juos didingiems darbams, kurie turėjo būti atlikti Dievo šlovei. Juose pildėsi tolimoje praeityje užrašytos psalmės žodžiai: Ne mums, Viešpatie, ne mums, tik Tavo vardui tebūna šlovė dėl Tavo gailestingumo ir tiesos (115 psalmės 1 eilutė).