Šiais laikais Jėzaus Kristaus prisikėlimą mini ir švenčia daugybė žmonių visame pasaulyje. Anaiptol ne visi jie supranta, kokia šio įvykio reikšmė žmonijos istorijoje bei ką reiškia tai, jog Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų ir Jam atiduota visa valdžia tiek danguje, tiek žemėje. Tačiau tuomet, prisikėlimo rytą, pirmosios apie tai sužinojo kelios paprastos moterys. Apie tai, kas įvyko, jos pranešė artimiausiems Jėzaus pasekėjams, kurie po Jo nukryžiavimo bijodami represijų sėdėjo užsidarę tame kambaryje, kur dar prieš porą dienų šventė su Jėzumi Paschą. Jie nepatikėjo moterimis ir vėlų tos dienos vakarą buvo aplankyti prisikėlusio Jėzaus.
Mes, vadovaudamiesi savo supratimu, kaip tokiu atveju reikėtų veikti, turbūt galvotume, kad Viešpats tą pačią dieną turėjo išeiti į Jeruzalės aikštes ir visiems miesto gyventojams, pradedant Izraelio tautos vadovais bei kunigais ir baigiant Romos kariškiais, paskelbti, jog Visatos Kūrėjas prikėlė Jį iš mirusiųjų.
Viskas vyko ne taip. Keturiasdešimt dienų prisikėlęs Viešpats vėl ir vėl susitikdavo su savo pasekėjais, pateikdamas daugybę įrodymų, jog yra gyvas, ir kalbėdamas apie Dievo Karalystę. Keturiasdešimtą dieną Jėzus buvo paimtas į dangų, liepęs jiems laukti Jeruzalėje išsipildysiančio pažado – nužengsiančios Šventosios Dvasios – ir tapti Jo prisikėlimo liudytojais visoms tautoms. Paprasti jauni vyrai tapo dieviškojo žmonijos Karaliaus šaukliai, skelbiantys išgelbėjimo žinią visiems žmonėms. Jokios pompastikos, jokios manipuliacijos, jokios prievartos. Kiekvienam palikta teisė savo nuožiūra patikėti žinia apie Kristaus mirtį už žmonių nuodėmes ir Jo prisikėlimą iš mirusiųjų arba ją atmesti.
Prisikėlęs Jėzus Kristus nesistengė žmonių priblokšti savo didybe ir galia. Visais laikais Jam rūpėjo ir teberūpi tiesa bei meile pasiekti žmonių širdis.
Tai, kaip skleidžiasi Dievo Karalystė, Jėzus nusakė dviem labai paprastais palyginimais:
Dangaus karalystė yra kaip garstyčios grūdelis, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs būna didesnis už visus augalus ir tampa medeliu; net padangių paukščiai atskridę susisuka lizdus jo šakose.
Dangaus karalystė yra kaip raugas, kurį moteris įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo (Evangelijos pagal Matą 13 skyriaus 31–33 eilutės).
_64x64_9de.jpg)
