Žodžio vykdytojas

Ar įmanoma elgtis pagal Šventojo Rašto nurodymus ir būti Dievo žodžio vykdytoju? Tai – kiekvieno krikščionio pašaukimas. Tačiau kokiu būdu tampama Dievo žodžio vykdytoju? Į šį klausimą, atrodytų, galima atsakyti labai paprastai – „Vykdyk tai, kas parašyta.“ Bet toks atsakymas teisingas tik iš dalies, nes net Jėzų Kristų persekioję Jo amžininkai manė, jog vykdo Šventojo Rašto žodžius. To laikmečio Šventojo Rašto mokytojai, laikydami save uoliausiais Žodžio vykdytojais, tapo perspėjimu visiems krikščionims apie pavojų prasilenkti su Dievu. Apaštalas Paulius aiškino savo tautiečiams, kad jie turi uolumo Dievui, tačiau be pažinimo. Nesuprasdami Dievo teisumo ir bandydami įtvirtinti savąjį teisumą, jie nepakluso Dievo teisumui (Apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams 10 skyriaus 2 ir 3 eilutės). Įsivaizduodami, jog patinka Kūrėjui, tie žmonės iš tiesų buvo Jam nepriimtini. Jie buvo įsitikinę, kad savo jėgomis gali įvykdyti Kūrėjo reikalavimus, netikėdami  Jo suteikta malone. Jie save aukštino, o kitus žemino.  Pasirodo, galima uoliai gilintis į Šventąjį Raštą, bet nesuprasti esmės.

Gal tai reiškia, kad ir mes neturėtume gilintis į Raštus? Manau, priešingai – turėtume gilintis į juos nuolankia širdimi žymiai atidžiau negu Jėzaus laikų Rašto žinovai, kad nepakartotume jų paklydimo ir išoriško Rašto raidės laikymosi neįskaitytume sau kaip Žodžio vykdymo.

Žodžio vykdytojas – malonės vaikas, nes joks žmogus savo jėgomis negali suprasti Dievo minčių ir motyvų. O kaip paklusti, jeigu nesupranti, kas sakoma? Vykdytojais mus daro Dievo Dvasia, apreikšdama Viešpaties mintis ir troškimus. Vykdantis Dievo žodžius niekada nesipuikuoja prieš kitus žmones. Jis suvokia, kad viską, ką turi, yra gavęs iš malonės – kaip elgeta išmaldą. Toks žmogus yra dvasios vargšas – atgailaujančios dvasios ir sudužusios širdies. Jis dreba prieš Dievo žodį, nes supranta, kad visas jo gyvenimas be to Žodžio yra niekam tikęs. Jis gilinasi į Dievo žodžius kaip brangakmenių ieškodamas nurodymų, kuriuos galėtų vykdyti, nes kiekvienas žodis – tai gyvenimo kelias, tai išeitis, atgaiva, džiaugsmas, ramybė. Kiekvienas žodis – tai kvietimas į gyvenimą. Žodžio vykdytojas atveria savo širdį dangiškoms Žodžio sėkloms ir jas saugo. Meilė, tiesa bei gailestingumas tampa jo gyvenimo pamatu.

Gabrielius Lukošius

Bendrinti: