Gerbiamas pastoriau Giedriau,
noriu Jūsų paklausti, kokią reikšmę žmogaus gyvenime turi vandens krikštas? Kuo jis svarbus? Ar tokiu būdu mes gauname Šv. Dvasią kaip Jėzus (Mt 3, 16)? Ar gali žmogus vis tiek nueiti į pragarą nebūdamas pakrikštytas arba pakrikštytas per jaunas, nors ir tiki Dievu?
Šito klausiu todėl, kad pati buvau pakrikštyta vandenyje, kai man buvo maždaug 10 metų. Kadangi buvau maža, tai tikriausiai nesupratau to svarbos ir reikšmės, todėl aš nežinau, ar tuometinis mano krikštas „skaitosi" ar ne. Taigi, jeigu aš mirčiau, ar vis tiek patekčiau į pragarą nors ir tikiu Dievu, meldžiuosi, atgailauju už savo nuodėmes, esu apsisprendus Jam gyventi? Juk visi šie dalykai rodo, jog manyje gyvena Šv. Dvasia, nes be Jos aš negalėčiau viso to.
Todėl noriu paklausti, ką Jūs manote apie tokią mano padėtį? Ar man reikia persikrikštyti iš naujo ir ar iš viso taip galima (tikriausiai būčiau tai padariusi jau ankščiau, bet vis girdėdavau, kad vandeny pasikrikštyti galima tik vieną kartą)? Ar dėl nesąmoningo krikšto visas mano tikėjimo gyvenimas yra nieko vertas?
Taip pat noriu paklausti, kieno vardu krikštijama Tikėjimo žodžio bažnyčioje: vien Jėzaus Kristaus, ar Tėvo, Sūnaus ir Šv. Dvasios? Ir ar labai svarbu, kuriuo iš šių dviejų „varijantų" krikštijama?
Nuoširdžiai dėkoju už atsakymą.
Živilė
Živile,
ačiū už tokią daugybę klausimų. Suprantu, kad tau tikrai rūpi išsiaiškinti viską. Pabandysiu trumpai į juos atsakyti.
Vandens krikštas yra svarbus žingsnis tikėjimo kelyje, nes Jėzus įsakė mokiniams krikštyti patikėjusiuosius Juo. Šventosios Dvasios krikštas nėra tapatus vandens krikštui. Todėl Apaštalų darbų knygoje skaitome, jog kartais Dievas krikštydavo Dvasia, o po to tikintieji buvo pakrikštyti vandeniu. Jėzaus atveju, kurį mini, buvo priešingai - pirma vandens, po to - Dvasios krikštas. Tačiau, kaip ir minėjau, tai nėra vienas ir tas pats. Į pragarą žmogus tikrai nenueis, jeigu tiki Jėzumi Kristumi. Šventajame Rašte mums duoti tvirti pažadai, teigiantys, jog tikintys Jėzumi turi amžiną gyvenimą, ir kiekvienas, kuris šaukiasi Jo vardo, bus išgelbėtas. Tikėjimo žodžio bendrijos bažnyčiose krikštijame Trejybės vardu - vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios.
Dabar dėl tavo krikšto ir dvejonių, kylančių todėl, kad buvai pakrikštyta dar visai jauna. Ne vienas dalykas mūsų tikėjimo kelyje vyksta nesąmoningai, tik po to mes apmąstome ir suvokiame vieno ar kito žingsnio prasmę. Todėl tau nereikėtų dabar pergyventi, ar juo labiau persikrikštyti dėl tos priežasties, kad šiandien kur kas sąmoningiau tiki Dievu ir nuoširdžiai Jam meldiesi. Dievo akyse tavo krikštas tikrai „užskaitytas".
Evangelikai pripažįsta du Viešpaties įsteigtus sakramentus - krikštą ir duonos laužymą. Pirmasis mus įveda į Sandorą, o antrasis, kuriame nuolatos dalyvaujame, vis mums primena, jog esame Naujosios Sandoros dalininkai. Todėl šiuo metu kur kas svarbiau rūpintis dalyvavimu antrajame sakramente, t.y. duonos laužyme. Tai vėlgi mūsų tikėjimo Jėzumi Kristumi viešas išpažinimas, Jo mirties apmąstymas ir Jo sugrįžtančio laukimas.
Viliuosi, kad tai turėtų atnešti tau didesnę ramybę ir pasitikėjimą. Labai džiugu girdėti, jog meldiesi Viešpačiui ir esi apsisprendusi Jam gyventi. Tegul Jis laimina šį šventą tavo pasirinkimą.
Kristuje,
Pastorius Giedrius Saulytis
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
2009 02 10 I Vandens krikštas
