Man visada būdavo įdomu sužinoti apie žmones, kurie turi pranšystės dovaną. Man pačiai neseniai vienas žmogus pranašavo bažnyčios susirinkime. Kaip pranašas jaučia, kad Dievas nori kalbėti būtent kažkokiam konkrečiam asmeniui(-ims)?
Kaip pranašas perduoda Dievo siunčiamą pranašystę, Jo duotą Žodį? Ar tai kažkoks regėjimas, kuri tuo metu pranašas mato ir kalba tai, ką mato?
Būtų malonu, jei galėtų kas nors tai paaiškinti išsamiau.
Ačiū.
Lina
Atsakydamas į jūsų klausimą pirmiausia norėčiau pastebėti, kad kiekvieno pranašaujančio nereikėtų skubėti vadinti pranašu. Pirmame laiške korintiečiams 12-14 skyriuose apaštalas rašo, jog visi tikintieji gali pranašauti, tačiau ne visi yra apaštalai, pranašai ar mokytojai.
Manau, jog nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą, kokiu būdu pranašaujantis arba pranašas žino, kam ir ką kalbėti. Tai, kaip Dievo Dvasia kalba žmogaus viduje, yra labai asmeniška. Skaitydami Senojo Testamento pranašus matome, jog vieni iš jų matė regėjimus, kiti girdėjo Viešpaties balsą, dar kiti sapnavo pranašiškus sapnus arba tiesiog jiems ateidavo aiškus supratimas skaitant Šventąjį Raštą.
Naujajame Testamente, Apaštalų darbų knygos 10 skyriuje skaitome, kaip Dievas prakalbo Petrui, duodamas jam išgyventi gilią Dvasios pagavą, o po to Šventąja Dvasia kalbėdamas jam be jokių regėjimų.
Mano įsitikinimu, Naujojo Testamento laiku labai svarbu, jog girdėdamas pranašystę klausantysis būtų dėmesingas, ar jam pačiam Dvasia liudija tai, kas pranašaujama, ar jis turi vidinį patvirtinimą. Mes gyvename tokiu laiku, kai kiekvienas tikintysis yra Dievo Dvasios šventyklos dalis, ir Šventoji Dvasia gyvena kiekviename, kuris nuoširdžiai tiki Kristumi. Todėl ta pati Dvasia, kuri vieną įkvepia pranašauti, kitam patvirtina tai, kas pranašaujama.
Pastorius Gabrielius Lukošius
