4 | 2008 01 24 I Tarnautojų paruošimas

Evangelikų reformatų kunigas Tomas Šernas savo interviu laikraštyje „Ganytojas" (Nr.5 (246) 2007 kovo 10 d.) nurodė, kad viena iš Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios problemų - tai naujų tarnautojų parengimas.
Todėl norėčiau paprašyti pastoriaus pasidalinti savo patirtimi, kaip rengiami tarnautojai „Tikėjimo žodžio" bendruomenėje. Savo klausimą suskaidysiu į smulkesnius.
1. Kokie reikalavimai ir kokia tvarka, norint jūsų bendruomenėje tapti pastoriumi?
2. Kokius mokslus ir kur turėtų baigti šis žmogus? Kada ir kur vyksta priėmimas tokioms studijoms?
3. Ar galėtų gyvai tikintis katalikų kunigas, norintis kurti šeimą ir dirbti ganytoju, tapti pastoriumi jūsų bendruomenėje, kokį kelią jis turėtų nueiti? Kokius mokslus baigti?
4. Kaip nauji pastoriai paskiriami ganyti bendruomenes? Kas kiek metų, jei yra tokia praktika, jie perkeliami į kitas bendruomenes?
Labai dėkoju už jūsų atsakymus.

Pagarbiai, Jonas




Laba diena, Jonai.

Pabandysiu trumpai atsakyti į Jums rūpimus klausimus. Visų pirma tenka pripažinti, kad su dvasininkų ir pastorių parengimo problema Lietuvoje susiduria ne tik Reformatų bažnyčia, bet ir kitos evangelinės Lietuvos krikščionių bendrijos bei bažnyčios. Šiuo metu mūsų šalyje bendrą teologinį išsilavinimą evangelikai gali įsigyti arba teologijos katedroje Klaipėdos universitete, arba Evangeliniame Biblijos institute (EBI) Šiauliuose. EBI neturi Švietimo ministerijos licenzijos, bet siekia akreditacijos Eurazijos teologijos mokyklų Asocijacijoje bakalauro diplomui suteikti. Be šių institucijų gal dar reikėtų paminėti Vilniaus teologijos koledžą, kurį yra įsteigę sekmininkai, tačiau dėl studentų stygiaus jis šiuo metu yra užsidaręs ir studijos vyksta tik neakivaizdiniu būdu.

O dabar konkrečiau apie tai, kaip pastoriai ruošiami „Tikėjimo žodžio" bendrijoje. Kadangi esame jauna bendrija, savo teologinio instituto dar neturime. Buvome įkūrę Biblijos mokyklą, kuri veikė 1990-1997 m., po to kelerius metus veikė Tarnystės mokykla, kuri jau turėjo aiškų tikslą - ruošti ir siųsti į mūsų bendrijos bažnyčias ganytojus ir tarnautojus. Dabartiniai mūsų bažnyčių pastoriai (bendrijoje turime 15 pastorių ir 20 vyresniųjų) yra baigę šias mokyklas.

Siekti pastorių akademinio išsilavinimo, be abejo, paskatino ir mano paties magistrantūros studijos Tartautiniame Trejybės universitete (JAV) ir dabartinės doktorantūros studijos Londono teologijos mokykloje. Šiuo metu visi mūsų bendrijos pastorių tarybos nariai studijuoja teologiją: aš - Londone, kiti 6 - EBI. Taip pat reguliariai rengiame seminarus visiems mūsų bendrijos pastoriams ir vyresniesiems Vilniuje. Šių seminarų pagrindu ateityje gali susikurti mūsų bendrijos teologinis institutas, nors svarstome ir apie kitas alternatyvas, pavyzdžiui, apie EBI filialo atidarymą Vilniuje, studijas Ekumeniniame institute (esu Šio instituto iniciatyvinės grupės narys).

Apibendrinant galima pasakyti, jog pastorių parengimo tvarka mūsų bendrijoje dar nėra iki galo susikristalizavusi, tačiau šis klausimas mūsų bendrijai šiuo metu yra labai aktualus ir apie tai daug diskutuojame. Principinė nuostata aiški: turintis pašaukimą ganytojiškai tarnystei, nesvarbu ar vyras, ar moteris, - mes laikomės egalitarinės pozicijos ir šventiname pastoracinei tarnystei ir moteris - privalo siekti ir teologinio išsilavinimo. Nors vien jo, be abejo, nepakanka. Pirmasis reikalavimas yra Dievo pašaukimas, kurį paprastai patvirtina tarnystės vaisiai. Pašaukimą liudija ir Dievo duoti sugebėjimai, ir dvasiniai bendražygiai, pagaliau, ir pati bendruomenė. Teologinis išsilavinimas padeda Dievo tarnui geriau atlikti savo tarnystę, tačiau jai šaukia ir įgalina pats Viešpats.

Taigi, berods, atsakiau į pirmus du klausimus. Dėl dviejų paskutinių pasakysiu tik tiek, kad iki šiol dar nė vienas katalikų kunigas tokio pageidavimo neišreiškė. Tačiau jeigu toks pageidavimas būtų, jį apsvarstytume pastorių taryboje - tai jos prerogatyva mūsų bendrijoje skirti ir atleisti ganytojus. Žinoma, toks asmuo iš pradžių turėtų prisijungti prie kurios nors „Tikėjimo žodžio" bažnyčios ir įsilieti į bendruomenės gyvenimą. Tai būtų ne mažesnis reikalavimas, nei sutarimas esminiais teologiniais klausimais. Tuomet nematau jokių kliūčių, dėl kurių buvęs katalikų kunigas negalėtų tapti mūsų bendrijos pastoriumi. O periodiško pastorių perkėlinėjimo iš vienos vietos į kitą mes nepraktikuojame. Tai vyksta tik susidarius specifinėms situacijoms bei poreikiams.

Dėkoju už klausimus ir linkiu Viešpaties malonės.

Nuoširdžiai Kristuje,
Giedrius Saulytis,
Krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis" vyresnysis pastorius

Bendrinti: