Kodėl Dievas myli ne visus? Kodėl Jis nenori, kad kai kurie žmonės būtų laimingi?
Sveiki. Pabandysiu atsakyti į jūsų užduotus klausimus. Pradėsiu nuo antrojo, kur klausiate, kodėl Dievas nenori, kad kai kurie žmonės būtų laimingi.
Skaitydami Šventąjį Raštą pastebime bendrą tendenciją - Dievas nori, jog žmogus būtų laimingas. Dar Pradžios knygoje, kur aprašomas sukūrimas, galime pastebėti, kad Dievas viską sukūrė taip, kad žmonės būtų laimingi. Po visų sukūrimo darbų Dievas pasakė: Labai gerai. Ir po to, kai viską tobulai sukūrė, Jis leido žmogui viešpatauti, valdyti visą žemę.
Vėliau Izraelio tautai Viešpats sako: „Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, - sako Viešpats. - Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi. Tada jūs šauksitės manęs ir melsitės, ir Aš jus išklausysiu. Kai manęs ieškosite visa širdimi, rasite. Jūs surasite mane, ir Aš sugrąžinsiu jus iš nelaisvės, surinksiu jus iš visų tautų ir visų vietų, kuriose jūs buvote ištremti, ir jus parvesiu į vietą, iš kurios jus ištrėmiau, - sako Viešpats" (Jer 29, 11-14).
Ir kitoje Biblijos eilutėje skaitome, kad Dievas trokšta, jog žmonės turėtų apsčiai gyvenimo (Jn10, 10).
Tikintieji turi dėl ko džiaugtis, nes: jų nuodėmės atleistos (Apd 10, 43); jie išlaisvinti iš nuodėmės vergystės (Jn 31-32. 36), yra laisvi nuo bet kokios baimės ir žino, jog gyvens amžinai (1 Jn 2, 17).
Štai ką apie džiaugsmą rašo Tomas Kempietis: „Visa, ką galėčiau surasti savo džiaugsmui, tikiuosi surasti ne dabar, bet ateityje. Jei turėčiau visas pasaulio gėrybes, jei naudočiausi visais pasaulio malonumais, esu tikras, tai tvertų neilgai. Tad mano siela, tikrą džiaugsmą tu gali surasti tik Dieve, kuris guodžia vargšus ir pakelia pažemintus".
Šis viduramžių teologas tiksliai nusako: džiaugsmas ir gyvenimo apstybė randama tik Kristuje.
Jūs taip pat klausiate, kodėl Dievas myli ne visus. Aš manau priešingai. Vėlgi pažvelkime į Šventąjį Raštą. Evangelijos pagal Joną 3 skyriaus 16 eilutėje skaitome, kad Dievas pamilo visą pasaulį: „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą". Taip pat laiške Timotiejui sakoma: „Dievas trokšta, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą" (2 Tim 2, 4).
Šventajame Rašte randame ir tokius Dievo žodžius: „Pamilau Jokūbą, o Ezavo nekenčiau" (Mal 1, 2-3). Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti neteisinga, tačiau pasigilinus, kodėl taip atsitiko, sužinome, kad Ezavas už valgio kąsnį buvo pardavęs pirmagimio teises (Hbr 12, 16).
Taigi, Dievas visus myli ir kviečia prie savęs, bet ar žmogus atsako į Jo kvietimą?
Dažna liūdesio priežastis gali būti ir tai, kad paguodos mes ieškome pas žmones. Nors ir labai artimas bus žmogus, jis negalės patenkinti visų mūsų sielos poreikių. Tik Dievas gali atsakyti į mūsų reikmes, ypač gilumines, nes Jis mato mūsų mintis, pažįsta emocijas ir žino visas mūsų nuodėmes. Tai labai vaizdžiai iliustruoja pasakojimas apie paralyžiuotąjį, kai jo draugai atnešę pas Jėzų, nuleido jį su neštuvais per namo stogą. Išvydęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Sūnau, atleidžiamos tau tavo nuodėmės!" (Mk 2, 5).
Ar galite įsivaizduoti, su kokiu džiaugsmu paralyžiuotasis atsikėlė ir parėjo namo? Aišku, jam labai svarbus buvo ir fizinis išgydymas, tačiau svarbiausia, kad jo nuodėmės buvo atleistos.
Šiandien tebegalioja Evangelijos kvietimas: „Kiekvienas, kuris tiki Kristumi, bus išgelbėtas".
Kaip jau minėjau, tikintysis turi pagrindo džiaugtis. Todėl Paulius ir kartoja: „Džiaukitės Viešpatyje visuomet! Ir vėl kartoju: džiaukitės!" (Fil 4, 4).
Pastorius Darius Venslovas
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
195 | 2009 10 02 I Meilė visiems
