Labai dažnai tikintieji iš ateistų sulaukia priekaištų dėl Dievo žiaurumo. Kaip taisyklė, rodoma į Senajį Testamentą, kur Dievo nurodymu žydai iš tikrųjų išžudė daug žmonių, pavyzdžiui, užkariaujant Kanaaną. Kitas ateistų mėgstamas pavyzdys yra Egipto pirmagimių išžudymas prieš žydams išeinant iš Egipto, kai nei iš šio, nei iš to krito net gyvulių pirmagimiai. Gal galėtumėte pakomentuoti Dievo poziciją šiose Biblijos vietose?
Iš anksto dėkoju.
Norint detaliau pakomentuoti minėtas Senojo Testamento istorijas, reikėtų parašyti nemažą traktatą. Pagrindinė užduotis ieškant atsakymo į šį ir panašius klausimus - suvokti žmogaus kritimą - žmogus nusisuko nuo Dievo ir tuo pačiu nuo gyvenimo. Žmonija pati perėjo ribą, už kurios viešpatauja mirtis. Jeigu vadovautis tikruoju teisingumu, visa žmonija verta mirties. Melas ir dvasinė tamsa pavergė žmoniją.
Dievas ieško kelių į kritusių žmonių širdis, kad jie suvoktų savo esamą padėtį ir priimtų Dievo pagalbą. Tie Dievo bandymai nuolatos susiduria su konkrečiu žmogiškos tamsos pasipriešinimu. Iš vienos pusės, žmonija dejuoja nuodėmės vergystėje, iš kitos - nuodėmės veikiama priešinasi dieviškai šviesai.
Dievo išgelbėjimas ateina teisingu keliu, kai žmonės Jam atsiveria ir Juo patiki. Todėl visa išgelbėjimo istorija vyksta konkrečiame istoriniame kontekste, kai Dievu pasitikintys žmonės susiduria su kituose žmonėse veikiančia tamsa.
Paminėtų Senojo Testamento istorijų neišeina išplėšti iš konkrečios istorinės aplinkos ir, jas apmąstant, atmesti dvasinius dėsnius, pagal kuriuos visiems žmonėms yra Dievo paskirti saikai: kiek žmonės gali elgtis nedorai, kol jiems skirtas saikas prisipildo ir ateina teismo laikas.
Manau, šiose ir daugelyje kitų Senojo Testamento istorijų vyksta būtent tai - prisipildo konkrečios tautos nedorybių saikas ir ji susilaukia teisingo teismo.
Pastorius Gabrielius Lukošius
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų kategorijas
2008 05 07 I Nedorybių saikas
