.jpg)
Skaitant Evangelijas man pasidarė įdomu, bet tuo pačiu nesuprantama, kokią Evangeliją - gerąją naujieną - skelbė pats Jėzus. Juk tuo metu dar nebuvo žinoma apie Jo mirtimi žmonėms suteiktą malonę. Gal galite padėti susigaudyti? Ačiū.
Valius
50 metų
Vilnius
Jėzus savo kartai skelbė tą pačią Evangeliją, kurią mes skelbiame savajai, tik pirmuoju asmeniu, o kalbant apie kryžiaus mirtį - būsimuoju laiku. Jis rodė į save kaip į Gelbėtoją, kvietė tikėti Juo: „Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. <...> Tokia mano Siuntėjo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną" (Jn 6, 35. 40). Čia pat Jėzus pranašiškai prabyla ir apie savo kūno mirtį, laiduojančią amžinąjį gyvenimą patikėjusiems ja: „Duona, kurią Aš duosiu, yra mano kūnas, kurį Aš atiduosiu už pasaulio gyvybę. <...> Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną" (Jn 6, 51. 54). Akivaizdu, kad Jėzus apie Jo kūno valgymą ir kraujo gėrimą kalba perkeltine prasme. Jis turi omenyje tikėjimą - labai asmenišką, giluminę patirtį, kurią šiek tiek atspindi valgymo procesas.
Taigi Evangelija Jėzaus lūpose buvo tokia pati, kaip ir Jo mokinių lūpose po to, kai Jis jau buvo pašlovintas. Tačiau Jėzaus Evangelija dėl Jo gailestingumo ir valdžios atleisti nuodėmes turėjimo(Mk 2, 10), nešė vaisių išgelbėjimui ir iki visuotinio žmonijos atpirkimo. Tuos, kurie pažino Jame Kristų (Pateptąjį), atgailavo prieš Jį, Jis apvalydavo nuo kalčių, nors šie dar ir nebuvo supratę Jo žodžių apie būsimą permaldavimą ant kryžiaus. Pavyzdžiu gali būti apaštalai, išskyrus Judą Iskarijotą, kuriuos Jėzus vadina nuplautais, švariais (Jn 13, 10). Jie suvokė, kad Jėzus turi amžinojo gyvenimo žodžius, kuriais tikėdami ir jie turėjo viltį paveldėti amžinąjį gyvenimą. Netrukus įvykdytas atpirkimas tik įtvirtino, juridiškai pagrindė Jėzaus pasekėjų teisumą - neregime, kad šie iš naujo atgailautų, siektų susitaikymo su Dievu. Vadinasi, įtikėjimas Dievo Sūnumi buvo prasmingas dar iki Jo kančios, todėl ir paties Viešpaties skelbiamas.
Pastorius Mindaugas Sakalauskas
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
