Ar Pradžios knygos 4-ta eil. (konkrečiai antra jos dalis) turi ką nors bendro su Pradžios 2 skyr. 17-ta eil. ir, žinoma, su Ievos ir Adomo sugundymu 3 skyriuje? Jei taip, tai ką bendro? O jei ne, tai gal ši Rašto vieta (Pr 1,4) turi kitų ją paaiškinančių vietų?
Zigmas
35 metai
Jei gerai suprantu, klausiate, ar Pr 1, 4b („Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos") ir Pr 2, 17 („bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi") yra tarpusavyje susijusios? Arba kaip reikėtų suprasti šviesos ir tamsos atskyrimą Pr 1, 4 ?
Interpretacijų apie sukūrimą yra įvairių. Kad nesusipainiotume, aš siūlyčiau „prisirišti" prie teksto ir pasinaudoti W.VanGemereno „The progress of redemption" siūlomu literatūriniu teksto aiškinimu, kuris atideda į šoną simbolizmą ir kalba tik apie tai, kas tikrai yra pačiame tekste. Jei taip, tuomet sąvokos „šviesa" ir „tamsa" Pradžios knygoje neturėtu reikšti tai, ką jos reiškia apaštalo Jono tekstuose Naujajame Testamente, t.y. tam tikros dvasinės tikrovės.
Keletas pastebėjimų apie patį Pr 1, 1-2, 3 tekstą.
Pirma, šis tekstas yra hebrajiškos poezijos šedevras, perteikiantis Dievo kūrybos išbaigtumą ir harmoniją per lingvistinę simetriją ir būdingus pasikartojimus bei ritmą; 1, 4b yra sudedamoji šios poemos dalis ir negali būti laisvai ištraukiama iš konteksto.
Antra, septynių dienų schema yra literatūrinė priemonė (schema), išreiškianti sukūrimo eigą; dienų seka apreiškia ne kūrimo tvarką, bet sukūrimo tvarkingumą, harmoniją.
Trečia, kaip ketvirtosios dienos šviesuliai iškyla kaip „valdovai" virš 1, 2 ir 3 dienos, taip žmogus - virš 5-6 dienos kūrinių.
Ketvirta, pirmosios trys dienos parodo žmogaus namų formavimą, o kitos trys - tų namų užpildymą; kiekviena diena turi savo „porininkę" t.y. 1-4, 2-5, 3-6.
Taigi 1,4b turėtų būti skaitoma drauge su 1, 3-5 eilutėmis, kuriose aprašomas Dievo darbas pirmąją dieną. „Dievas matė šviesą ir kad tai buvo gerai, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos. Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą - naktimi. Tai buvo vakaras ir rytas - pirmoji diena". Dangaus kūnai, skirti valdyti dienai ir nakčiai, atskirti šviesą nuo tamsos, „įkeliami" (įvyksta užpildymas) į ketvirtąją dieną.
Neatrodo, kad 1, 4b ir 2, 17 būtų kažkaip paslaptingai susiję. Kita vertus, aišku, kad po žmogaus nepaklusnumo ir nuopuolio, įsiviešpatavo dvasinė tamsa (nuodėmė) - tai detaliau išaiškinama kitose Biblijos vietose.
Tikiuosi, kad tai padės Jūsų studijoms.
Pastorius Darius Širvys
