Norėčiau sužinoti, ar krikščionis gali naršyti po erotinius puslapius?
Rūta
Kaunas
Neretai atsakymai į mums iškylančius klausimus tampa aiškesni, kai šalia kylančiųjų išdrįstame iškelti dar keletą papildomų, „atvirkščių" klausimų. Siūlau tai padaryti ir šį kartą.
Pradėkime ne nuo žiūrėjimo, o nuo rodymo. Galime paklausti: Kaip krikščioniška pasaulėžiūra vertintų laisvanorišką apnuoginto kūno pozavimą prieš objektyvą ir (ar) erotines scenas bei to paviešinimą plačioje internetinėje erdvėje? Manyčiau, jog nereikėtų ilgų diskusijų, kad prieitume prie išvados, kad toks elgesys netinkamas, palaidas, ištvirkęs. O jei paklaustume dar aštriau: Ar derėtų krikščioniui nusifilmuoti erotiniame filme? Manau, kad nuoširdžiam krikščioniui atsakas į tokį klausimą būtų vienas - ne, nes Šventasis Raštas tvirtina, kad „kūnas skirtas ne ištvirkavimui, bet Viešpačiui, o Viešpats - kūnui" (1 Kor 6, 13). Taip prieiname prie dar vieno, apibendrinančio klausimo: Jei viešai demonstruoti savo kūno nuogumą ir dalyvauti nemoraliose scenose yra nepriimtina, tai kokiu stebuklingu būdu žiūrėjimas į visa tai galėtų tapti moraliu ir visuotinai (net ir krikščionims) priimtinu pomėgiu? Juk noriai žiūrėdami į tokį turinį, išreikštume savo pritarimą amoralioms vertybėms, jas palaikytume, palaidai besielgiančių žmonių elgesį laikytume priimtinu, o kartu ir patys, savo pritarimu, taptume tokio elgesio bendrininkai. Žinoma, dažniausiai linkstama atskirti save nuo tų, į kuriuos žiūrima, tačiau tai neįmanoma - neišvengiamai susitapatiname su tuo, kam pritardami atsiveriame. Tai patvirtintų ir Viešpaties Jėzaus žodžiai apie geidulingo žvilgsnio prilyginimą svetimavimo aktui (Mt 5, 28).
Taigi žiūrėjimas nėra toks nekaltas dalykas, kaip kartais gali atrodyti. Žiūrėjimas veda į to, ką matėme, įgyvendinimą. Karalius Dovydas užsigeidė Batšebos ir sugulė su ja po to, kai žiūrėjo į ją besimaudančią (2 Sam 11, 2-4). Naršant po erotinius puslapius, neabejotinai, sieloje sužadinami geiduliai, kurie siekia būti realizuoti, pamažu liberalumo linkme ima kisti seksualinio tyrumo samprata, erotiniai reginiai ilgam įsirėžia į žmogaus atmintį, vis primindami apie save ir neigiamai veikdami jo supratimą apie intymumą.
Krikščioniui svarbu turėtų būti ir išsaugoti artimus santykius su Viešpačiu, o ši nuodėmė, kaip ir kiekviena nuodėmė, liūdina Šventąją Dvasią, griauna žmogaus ir Dievo bendravimą, užtraukia kaltę, pasmerkimą ir atitinkamas pasekmes.
Pradėjus klausimais, norėtųsi užbaigti taip pat klausimu, klausimu, kuris iliustruotų tai, ką iki šiol pasakėme bei atitiktų Jūsų klausimo esmę: Ar krikščionis gali liestis prie iki raudonumo įkaitusios viryklės? Spręskite pati, ar verta...
Pastorius Mindaugas Sakalauskas
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
153 | 2009 05 15 I Saugokitės ištvirkimo
