Sveiki, noriu paklausti: ar krikščionis nusideda ir nusižengia įstatymams, pirkdamas rusišką ar baltarusišką kurą Lietuvoje iš žmonių, kurie parveža iš kitos šalies? Ačiū už atsakymą.
Kaip suprantu, Jūs kalbate apie kontrabandinį kurą. Klausimas, atrodo, susideda iš dviejų dalių: 1) Ar tokį kurą perkantis žmogus nusideda Dievui?; 2) Ar taip elgdamasis jis nusižengia (valstybės) įstatymams?
Pradėsiu nuo antrosios dalies. Kaip tikriausiai ir žinote, mūsų valstybės įstatymai numato atsakomybę už kontrabandinių prekių prekybą, laikymą ir naudojimą. Nusikaltimo esmė - nesumokėti nustatyti mokesčiai į valstybės iždą. Todėl, be jokios abejonės, žmogus, perkantis kontrabandinį kurą, nusižengia (valstybės) įstatymams ir atitinkamų valstybės pareigūnų gali būti nubaustas pinigine bauda ar net laisvės atėmimu.
Ar toks žmogus nusideda Dievui? Visas Šventasis Raštas formuoja paklusnumo nuostatas egzistuojančios valdžios atžvilgiu. Naujajame Testamente Kristus suformuluoja, mano manymu, pamatinį teiginį mokestinių prievolių atžvilgiu: Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo - Dievui (Mk 12, 17).
Bene labiausiai šį teiginį Šventajame Rašte savo laiškuose išplėtoja apaštalas Paulius: Kiekviena siela tebūna klusni aukštesnėms valdžioms, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo. [...] Todėl kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo tvarkai. Kurie priešinasi, užsitraukia sau teismą. [...] valdininkas yra Dievo tarnas tavo labui. [...] Jis yra Dievo tarnas ir baudžia, įvykdydamas rūstybę darantiems pikta. Todėl reikia paklusti ne tik dėl rūstybės, bet ir dėl sąžinės. Juk todėl ir mokesčius mokate, nes anie yra Dievo tarnai, nuolatos užsiimantys tais dalykais. Atiduokite visiems ką privalote: kam mokestį - mokestį, kam muitą - muitą (Rom 13, 1-7).
Mintis lyg ir aiški - nusikalsdamas valstybės įstatymams (mūsų aptariamu klausimu taip pat) žmogus priešinasi pačiam Dievui (Jo nustatytai tvarkai). Bausmė už tokį nepaklusnumą pasieks per Dievo nustatytus tarnus - atitinkamus valstybės tarnautojus. Jei žmogus, darantis tokį nusikaltimą, ir nesugaunamas, išlieka, kaip sako Paulius, sąžinės klausimas. Mat žmogui, suvokiančiam aptariamo klausimo esmę iš Dievo perspektyvos, tampa aišku, jog kontrabandinio kuro reiktų atsisakyti paklūstant pačiam Dievui, ir tai turėtų liudyti žmogaus sąžinė.
Telieka atviras klausimas: kiek yra pabudusi kiekvieno žmogaus sąžinė šiuo klausimu, arba ar ji nėra „sudeginta". Mat kiekvienas krikščionis, susidūręs su šiuo etikos klausimu, iš esmės pasirinks elgtis pagal savo sąžinės būklę (o ne pagal raidę). Mano manymu, pažadinti sąžinę pajėgus tik pats Dievas, o nuslopinti ją gali tik pats žmogus.
Pastorius Romanas Semaška
