Laba diena, gerbiamas Pastoriau,
Norėčiau Jūsų paklausti, ar Jūs skaitote grožinę literatūrą? Jei taip, tai kokius autorius vertinate?
Gal galėtumėte parašyti, kokios perskaitytos knygos (iš grožinės literatūros) Jums paliko didžiausią įspūdį? Ir dar. Kaip Jūs manote, ar reikia, verta, dera skaityti grožinę literatūrą tikinčiam žmogui? Kodėl?
Dėkoju už atsakymus.
Aušra
Labas, Aušra,
Ačiū už įdomius ir tikriausiai ne vien tau rūpimus klausimus. Į juos atsakysiu, pradėdamas nuo paskutinio.
Žinomas XX amžiaus teologas Richardas Niebuhras, nagrinėdamas kultūros ir krikščionybės santykį išskyrė keletą galimų variantų, iš kurių paminėsiu tris: "Kristus prieš kultūrą", "Kultūros Kristus" ir "Kristus - kultūros reformatorius". Tavo užduotas klausimas - "Ar reikia, verta, dera skaityti grožinę literatūrą krikščionims?" - neabejotinai kyla iš "Kristus prieš kultūrą" požiūrio, kuris pasaulietinėje kultūroje regi tik grėsmę ir skatina krikščionis nuo jos atsiriboti. Tačiau ar išties viskas kultūroje yra negatyvu? Jei taip, be abejonės, ir grožinės literatūros reikėtų vengti. Teigiamas kultūros puses išryškina alternatyvi krikščioniška pozicija - "Kultūros Kristus". Ji akcentuoja, jog Dievas Kūrėjas suteikė savo kūriniui žmogui kūrybinių jėgų ir įsakė jomis naudotis. Kurdamas kultūrą, žmogus išpildo Dievo Kūrėjo valią.
Šiuos du požiūrius sutaikyti bando trečiosios pozicijos šalininkai, sakantys, jog kultūra negali būti tik bloga arba tik gera. Krikščionis turi ugdytis kritinį požiūrį apie jį supantį pasaulį, kuris padėtų jam atsijoti "kviečius nuo pelų", pasmerkti nuodėmę kultūroje ir priimti Dievo dovanas, ateinančias įvairiais pavidalais, tarkime, ir per meno kūrinius. Man rodos, kad teisingiau tavo klausimą būtų formuluoti ne "ar...", bet "kaip..." Kaip krikščionis skaito, jeigu jau skaito, grožinę literatūrą? Be aiškios vertybių sistemos, kurią formuoja ne kas kitas, o Šventasis Raštas, tikintieji pasiduos, anot apaštalo Pauliaus, įvairiems mokymo vėjams. Kiekviena knyga turi tam tikrą žinią, gina tam tikrą idėją ir skiepija tam tikrą vertybinę orientaciją. Be abejo, nemažai romanų yra rašomi ir tik dėl to, kad būtų perkami... Ir visgi net šie "žvangantys cimbolai" perteikia vienokias ar kitokias vertybes. Štai kodėl Biblija išlieka knygų knyga, atverianti mums paties Dievo žvilgsnį ir formuojanti krikščionišką pasaulėžiūrą. Rašytojai, romanistai ir poetai, taip pat atlieka jiems Dievo duotą misiją. Jie lavina mūsų estetinį skonį, fantaziją ir kitas sielos galias, duotas Dievo. Todėl tiesmukiškas atsakymas į tavo klausimą būtų "taip". Taip, tikintiesiems tikrai verta skaityti grožinę literatūrą. Daug skaityti. Taip, aš skaitau ne vien Šventąjį Raštą ir teologų darbus, bet ir romanus. Labiausia žaviuosi Fiodoru Dostojevskiu, o jo "Nusikaltimas ir bausmė" bei "Broliai Karamazovai" yra palikę neišdildomus pėdsakus. Iš modernių autorių paminėsiu Umberto Eco "Rožės vardą", na gal ir Johno Grishamo "Testamentą", kurį, beje, galima būtų pavadinti "evangelistiniu" romanu, nors nežinau, ar Grishamas yra krikščionis.
Taigi malonaus skaitymo ir malonės skaitant,
Pastorius Giedrius Saulytis
