Sveiki. Perskaičiau pastoriaus Mindaugo Sakalausko atsakymą į klausimą ir radau jame tokius jo žodžius: „Žiūrint krikščioniškosios etikos, vaikinui ir merginai, net ir visai nepažįstamiems, net ir susitinkant dalykiniais klausimais, net ir trumpam laikui nederėtų pasilikti kartu vieniems." Aš tikrai labai noriu suprasti, kur Biblijoje apie tai yra rašoma?
Ar tai nėra radikalu? Ar negalima galvoti, kad suaugę žmonės gali gražiai bendrauti dviese? Tikrai nesuprantu, kodėl taip radikaliai pasakyta, ar visi žmonės taip nesubrendę, kad negali bendrauti dviese, o tik grupelėje žmonių?
Ačiū. Labai lauksiu atsakymo.
Sveiki.
Pirmiausia gera girdėti, kad apsilankote „Klausimų-atsakymų" rubrikoje. Taip pat džiaugiuosi, kad kyla daugiau klausimų ir juos užduodate.
Pasistengsiu paaiškinti, kodėl taip galvoju ir teigiu, juolab, kad esu sulaukęs dar vieno beveik identiško klausimo.
Jeigu atidžiai skaitėte mano mintis (žr. http://www.btz.lt/article/articleview/5443/1/411/), turėjote pastebėti ir tris argumentus minėtam teiginiui: (1) egzistuojanti priešingų lyčių trauka vienas antram (ypač „įelektrinta" dėl savitų fiziologinių ypatumų jaučiasi vyriškoji pusė); (2) tokią trauką, kada ji nelauktai peržengia moralumo ribas, patvirtinanti gyvenimo praktika; (3) ištraukos iš Patarlių knygos interpretacija, patvirtinanti, kad net ir labai tvirtai jaučiantis šioje srityje, nereikėtų per daug remtis į savo tvirtybę.
Mano galva, nuoširdžiai ir blaiviai vertinant jaunuolio ir merginos ar vyro bei moters tyro pasilikimo vienumoje galimybes (tyrumas - neginčytina Biblijos vertybė: „... ragink... jaunesnes - kaip seseris, laikydamasis visiško skaistumo" (1Tim 5,2), šių argumentų galėtų pakakti, kad įtvirtintumėme, kaip Jūs sakote, gana radikalią etinę normą vengti pasilikti vieniems kartu su priešingos lyties atstovu, kad ir koks kilnus būtų susitikimo tikslas. Šiuo atveju radikalumo baimintis nereikėtų, nes jis nenuskriaus ir santykių nenuskurdins, o išvengti nuodėmės tikrai padės. Nereikėtų pamiršti, kad visas Dievo žodis yra labai radikalus, todėl būgštavimą dėl radikalumo priimu kaip komplimentą, o ne kontrargumentą. Siūlyčiau prisiminti kur kas radikalesnius paties Kristaus pareiškimus: „Kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje" (Mt 5, 28). „Ir jei tavo akis traukia tave nusidėti, - išlupk ją, nes geriau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į ugnies pragarą" (Mk 9, 47).
Šie Viešpaties perspėjimai tiesiogiai susiję ir su mūsų aptariama nuostata, galima sakyti, jog ji iš jų ir kyla. Kad geidulingai žvelgtumei, nebūtina būti vieniems kartu su kitu ar kita, tačiau būnant vieniems geidulingas žvilgsnis ir svetimavimas širdyje turi kur kas didesnę tikimybę peraugti į svetimavimą natūroje. O prisakymas lupti akį, kai ši traukia nusidėti, taip pat visiškai patvirtina nuostatą vengti progų aistringiems žvilgsniams ir mintims būnant su priešingos lyties asmeniu. Kas kita, jeigu toks bendravimas vyksta ne uždaroje erdvėje, kur niekas nemato, o atviroje, viešoje. Pamenu, kaip pastorius Giedrius Saulytis pasakojo, kad seminarijoje, kurioje jis studijavo, galiojo taisyklė vaikinui ir merginai, bendraujant viename kambaryje, duris laikyti praviras. Manau, tai protinga ir teisinga. Ir jeigu nebūsime per daug pasitikintys savimi, o nuovokūs ir išmintingi, įsiklausysime ir laikysimės tokio principo. Jis pasitarnaus kaip vienas iš praktinių saugiklių, saugančių tiek jaunuolius, tiek suaugusius nuo netikėto perdegimo - nesusilaikymo.
Svarstant, kaip Jūs sakote, apie gražią, kitaip tariant, nekaltą subrendusių (ir nesusituokusių) vyro ir moters bendrystę dviese, tokią tikimybę laikyčiau įmanomą tik dangaus karalystės erdvėje, kur turėsime atnaujintus kūnus, o gundytojas degs ugnies ir sieros ežere. Kol pasiliekame čia, žemėje, tokia bendryste aš asmeniškai netikiu - tai tik laiko klausimas, kada bus nuraškytas uždraustas vaisius, jeigu ir toliau naiviai manysime, jog nieko čia tokio, mums tai jau tikrai susilaikysime. Net ir subrendę, net ir šeimas turintys, net ir vardan Dievo kartu susitinkantys neatsilaiko, tad gal geriau pasimokyti iš kitų klaidų, negu pačiam nelemtai suklysti.
Pagarbiai,
pastorius Mindaugas Sakalauskas
