Sveiki, turiu klausimą dėl sapnų. Kaip ištirti sapnus, ar jie yra pagal Raštą. Pavyzdžiui, kartais susapnuoju apie santykius su kokiu žmogumi, ir tame sapne būna tam tikra situacija, nusakanti kažkokią santykiuose iškilusią problemą, nors realybėje viskas, atrodo, gerai. Bet kai pradedu kalbėti su tuo žmogum, su kuriuo bendrystė, atrodo, be priekaištų, kai paprašau, kad jis atvirai pasakytų, ar viskas gerai, paaiškėja, kad kažkas negerai... Per sapnus aš tikrai būnu įspėjamas, tai - faktas, bet kaip atskirti, ar tai iš Dievo?
Ernestas, 21 m., Kaunas
Šventajame Rašte skaitome, jog Dievas į žmogų kreipiasi pačiais įvairiaisiais būdais. Sapnai yra vienas iš jų. Tad neturėtume atmesti galimybės, kad per sapnus Dievas gali mus įspėti, nukreipti ir pan. Kita vertus, manyčiau, būtų klaidinga perdėm sureikšminti šį bendravimo su Dievu (ar Dievo su žmogumi) būdą. Nes Dievas žmogui davė protą, kad jo pagalba būtų vertinama situacija, daromos išvados ir būtų priimami atitinkami sprendimai. Ne veltui Naujajame Testamente randame gausybę paraginimų atnaujinti savo protą, siekti išminties, dvasinio supratimo ir turtinti save pažinimu. Apaštalas moko, jog žmogus protu turi suvokti Dievą, save bei savo aplinką. Galiausiai jis turi prisiimti atsakomybę už savuosius veiksmus.
Manau, pavojus atsiranda tuomet, kai sapnai tampa direktyviu, svarbiausiu „Dievo vedimo“ būdu. Nors iš šalies tai gali atrodyti labai dvasinga, tačiau už to gali slėptis žmogaus dvasinis nebrandumas, negebėjimas pačiam prisiimti atsakomybės, sprendžiant gyvenimo ar tarpasmeninių santykių problemas. Įsakmus sapnų tonas, kaip dangaus balsas, labiau atspindi pagonišką nei krikščionišką pasaulėžiūrą. Toks dangaus ženklų skaitymas gali palydėti prie horoskopų klausymo ar pastūmėti prie tų dvasinių mokytojų, kurie aiškiomis direktyvomis manipuliuoja žmonių gyvenimu ir paveikia jų sprendimus. Kyla grėsmė tapti vergais. Prisiminkime, kad Dievo Dvasia atneša laisvę ir išvaduoja iš vergystės.
Kalbant apie paties paminėtą situaciją, negalėčiau jos vertinti vienareikšmiškai. Taip, sutinku, kad daugelis gyvenime mus supančių dalykų, žvelgiant paviršutiniškai, atrodo gerai, tačiau įsigilinus galime įžvelgti įvairiausių įtrūkių, netobulumų, taisytinų dalykų ar net nuodėmės ir pan. Kita vertus, tobulumą šioje žemėje pasiekti mums yra labai sunku. Tad turime susitaikyti su tuo, kad net geriausi dalykai turės savo netobulumo priemaišų. Tad nužvelgus faktiškai bet kuriuos tarpasmeninius santykius, visada rasime tai, kas mums sukeltų neigiamų jausmų, netobulumo ar neišbaigtumo skonį. Šioje vietoje pacituosiu Saliamono patarlę: Plakant pieną gaunamas sviestas, o stipriai šnypščiant nosį, pasirodo kraujas (Pat 30, 33). Manau, tai gerai iliustruoja mintį, kad jei mes ieškosime problemų, jų tikrai surasime. Tad jūsų atveju neatmestina vadinamoji savaime išsipildanti pranašystė. Pav., jei meteorologas pasakytų, kad netrukus Lietuvą pasieks lietūs, taip ir įvyks, už dienos ar... mėnesio.
Tad skatinčiau sąmoningam, brandžiam ir pagarbiam asmeninių santykių kūrimui tiesoje ir meilėje. O jei patiriate vienų ar kitų paraginimų, nuojautų ar įspėjančių sapnų, viską apmąstykite, melskitės dėl to ir vertindami neskubėkite dėti galutinio taško.
Susijęs klausimas: http://www.btz.lt/lt/klausimai---atsakymai/1/5820
Pagarbiai,
pastorius Ramūnas Jukna
