326 | 2011 04 25 | Dievo požiūris į santuoką

Sveiki. Turiu klausimą apie santuoką. Visada į ją žiūrėjau labai pozityviai, kaip į pačio Dievo sukurtą ir vertinamą dalyką.

Tačiau skaitant Pauliaus pirmojo laiško korintiečiams 7 skyrių, susidaro labai aiškus įspūdis, kad jis santuokos visiškai nevertino. Jis labai aiškiai pasakė, kad žmogui geriau būti vienam nei tuoktis: „Taigi, kas veda savo mergaitę, gerai daro, o kas neveda savo mergaitės, geriau daro.“ (1 Kor 7, 38). Ir vienintelė jo nurodoma priežastis, kodėl verta tuoktis, yra nesugebėjimas susilaikyti. Tuomet verčiau jau tuoktis nei ištvirkauti. Visa tai labai sumaišė mano mintis. Nejaugi Dievas iš tiesų labiau vertina žmones, kurie pasirenka vienuolišką kelią? Aš visuomet galvojau, jog kiekvienam žmogui yra skirta kitokia tarnystė, bet viena nėra menkesnė už kitą. Labai prašau, padėkite man susigaudyti, kaip yra iš tiesų, koks Dievo požiūris į santuoką? Iš anksto dėkoju už atsakymą. 




Iš karto noriu Jus nuraminti, jog Jūsų pozityvus požiūris į santuoką buvo labai teisingas ir toks turėtų ir likti, kadangi apaštalas Paulius Jūsų minimoje ištraukoje, tikrai nebando abejoti santuokos vertingumu ir palaimingumu, nesiekia jos sumenkinti. Jei taip darytų, jis prieštarautų pats sau, mat Laiške efeziečiams apie santuoką Paulius kalba itin pagarbiai, netgi įžvelgdamas ją funkcionuojant pagal panašius principus, kurie būdingi ir  Kristaus santykiams su bažnyčia: „Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona, ir du taps vienu kūnu.“ Tai didelė paslaptis, - aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir bažnyčią" (Ef 5,31-32). Toks gretinimas santuoką traktuoja kaip ypatingą, išskirtinę instituciją.

Kodėl tad skaitant 1Kor 7 susidarė įspūdis, jog Paulius visiškai nevertino santuokos? Pirmiausia, manyčiau, todėl, kad šiame skyriuje apaštalo pamąstymai yra paskatinti konkrečių, korintiečiams aktualių, klausimų. Jis reaguoja į tam tikras vietines aktualijas, o ne bando vertinti šeimos instituciją apskritai. „Atsakau į jūsų laišką,“ - taip prasideda 7-as skyrius. O iš Pauliaus atsakymo galima numanyti, kad viena iš korintiečių laiške liečiamų temų yra vyro ir moters partnerystės aspektai krikščioniškos etikos požiūriu. Korinto visuomenė pasižymėjo itin palaidu gyvenimu, sklandė net priežodžiai apie korintiečių amoralumą. Kaip Afroditės garbinimo kulto dalis, buvo praktikuojama šventyklos prostitucija. Įtikėję korintiečiai su iškreiptu seksualumo supratimu atėjo ir į bažnyčią, kai kurie ir toliau ištvirkavo. Tai susižinome iš Pauliaus laiško(žr. 1Kor 5,1-11;  6,15-16.18). Todėl greičiausiai vienas iš pagrindinių Pauliaus tikslų yra apsaugoti korintiečius nuo ištvirkavimo, kaip alternatyvą norodant santuoką. Dėl to ir gali susidaryti įspūdis, jog santuokos paskirtis ir vertė slypi vien teisėtame lytinio potraukio patenkinime. Tačiau akivaizdu, kad santuoka, kaip Dievo sumanymas, yra graži ir prasminga dar daugeliu kitų aspektų. Tačiau Paulius šiame laiške tiesiog neplėtoja šitos temos. Kas žino, gal net sąmoningai. Tikėdamas, jog Kristus tuoj sugrįš, jis suinteresuotas, kad tikintieji neužsikrautų šeimyninių rūpesčių naštos, bet visškai atsiduotų Viešpaties reikalams (žr. 1Kor 7, 25-35). Šie patarimai taip pat neturėtų sumenkinti mūsų supratimo apie santuokos vertę.

Be to, dar viena priežastis, kodėl apaštalas linkęs patarti nesituokti, yra „tų laikų suspaudimai“ (26 eil.). Graikiškas žodis νάγκη (ananke), išverstas kaip „suspaudimai,“ gali reikšti ir suvaržymą, prievartą, jėgą, smurtą, baimę. Žodžiu, labai galimas dalykas, kad Paulius kalba apie jau prasidėjusius ar netrukus prasidėsiančius krikščionių persekiojimus, o tai susituokusiems atneš daugiau skausmo nei viengungiams, nes tektų išgyventi nerimą, silvartą, pavojų ne tik dėl savęs, bet ir dėl sutuoktinio, vaikų. Manyčiau, jog tai paaiškina ir pateisina Pauliaus skatinimą viengungystei. Taigi tokios jo mintys yra sąlygotos tam tikrų aplinkybių, o ne apskritai lyginant santuokos ir viengungystės esmę, pirmąją laikant mažiau vertingą nei antrąją. Pats Paulius moko, kad tiek viena, tiek kita gyvenimo perspektyva yra Dievo dovana, kurias pats Dievas atitinkamai ir paskirsto (1Kor 7, 7). Tik nei vienas, nei kitas pasirinkimas Dievo akyse nėra reikšmingesnis už kitą.

Apibendrindamas pasakyčiau, jog 1 Laiško korintiečiams 7 sk. nenuvertina šeimos institucijos, tiesiog tokį įspūdį iš pirmo žvilgsnio galintys sukelti Pauliaus teiginiai yra paskatinti specifinio tos vietos ir laiko konteksto. Dievo išsakytas palaiminimas santuokai (Pr 1, 28) ir jos įvertinimas kaip „labai gerai“ (Pr 1,31) nė kiek nesumenko ir šiandien.

Pastorius Mindaugas Sakalauskas



Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
Bendrinti: