.jpg)
Gerbiamas pastoriau Giedriau, ar Jums yra tekę girdėti apie dispensionalizmą, kuris remiasi tuo, kad Biblijos eilutės paaiškina viena kitą, atmetant žmogiška filosofija grindžiamus pavienių eilučių traktavimus?
Jei yra tekę apie tai girdėti ir bent kiek gilintis, ką šiuo klausimu galėtumėte pasakyti, turint omenyje, kad toks aiškinimas skiriasi nuo daug kur paplitusio sekmininkiškos krypties Biblijos aiškinimo.
Iš anksto dėkui už atsakymą.
Pagarbiai, Asta
Asta, dispensionalizmui aptarti reikėtų ne vieno straipsnio, todėl į tavo klausimus atsakysiu trumpai. Taip, apie dispensionalizmą esu girdėjęs ir jį studijavęs. Tai vienas iš Biblijos interpretavimo būdų, kuris žmonijos istoriją suskirsto į 7 periodus (dispensacijas): Nekaltumo (iki Adomo ir Ievos nuopuolio), sąžinės (nuo nuopuolio iki tvano), žmogiškos valdžios arba Pažado (nuo Abraomo iki Mozės), Įstatymo (nuo Mozės iki Kristaus), Malonės (Bažnyčios amžius) ir Tūkstantmetės karalystės. Dievas, nors ir išlieka toks pat, tačiau kiekvieno periodo metu veikia skirtingai. Dispensionalizmas ypatingą vietą teikia Izraeliui, kuris vėl atstatomas Tūkstantmetės karalystės metu. O Bažnyčios amžius yra tarpinis ir neturi tokios didelės reikšmės.
Vienas garsiausių dispensionalizmo pradininkų buvo Cyrus I. Scofieldas (1843 - 1921). Būtent jis yra parašęs knygą „Rightly dividing the word of truth" - „Kaip teisingai pateikti tiesos žodį". Nuo Scofieldo laikų dispensionalizmas kaip teorija kito ir šiuo metu yra labiau moderuotas ir vadinamas „progresyviniu". Aš dvejoju, ar sekmininkų mokymas apie tūkstantmetę karalystę skiriasi nuo dispensionalizmo. Gal kai kurios bažnyčios ir laikosi kokios nors kitos pozicijos. Tačiau dispensionalizmo pozicija, mano žiniomis, yra labiausiai paplitusi tarp sekmininkų.
Kaip aš vertinu dispensionalizmą? Pirmiausia reikėtų paminėti, jog dispensionalizmas yra tik viena iš eschatologinių teorijų. Kitos - istorinis premilenializmas, amilenializmas, postmilenializmas. Visos jos pripažista dievišką Biblijos įkvėpimą ir aiškina vienas Biblijos eilutes kitomis. Taigi dispensionalizmas šiuo požiūriu nėra niekuo pranašesnis. Galima būtų sakyti, kad jame tikrai ne mažiau „žmogiškos filosofijos" nei kituose požiūriuose. Turiu omeny tai, jog Biblija, kalbėdama apie paskutines dienas, vaizdą pateikia paslaptingu būdu. Jei jis būtų aiškus, visi krikščionys šiuo klausimu sutartų, o dabar taip nėra. Man pačiam labiau priimtinas amilenianizmo požiūris. Tačiau suprantamos yra ir kitos pozicijos.
Baigdamas norėčiau pasakyti, kad svarbiausia yra ne tai, kokio požiūrio šiuo klausimu laikosi viena ar kita bažnyčia. Svarbu, kad viena ar kita pozicija nebūtų per daug sureikšminta. Mūsų išgelbėjimas priklauso ne nuo jos, bet nuo tikėjimo Jėzumi Kristumi. Teologiškai kalbant, soteriologija, o ne eschatologija turi vienyti skirtingas bažnyčias. O eschatologinė pozicija, kuri save laiko vienintele neklystama, skaldo Kristaus kūną, o ne ugdo.
Ačiū už klausimą. Linkiu Dievo malonės toliau gilinantis į Jo žodį.
Kristuje,
Pastorius Giedrius Saulytis
