.jpg)
Norėčiau Jūsų pagalbos narpliojant porą man svarbių klausimų. Jau netrumpą laiką mano pečius slegia tam tikros bėdos ir iki šiol tas bėdas aš tiesiog atsakingai nešiau ir kentėjau, tačiau dabar ta našta man tampa per sunki.
Nežinau, kaip elgtis, ar atsakingai nešti tai, kas man Dievo duota, nes pagal Šv. Raštą Dievas taip mus tobulina, o tomis silpnumo akimirkomis Jis prie mūsų priartėja ir mes Jį atrandame. Ar visgi galima maldauti, kad Jis tas bėdas nuo manęs „nuimtų"?
Dar vienas klausimas: kokie būtų Jūsų argumentai, kad būtent Jėzus yra tas lauktasis Mesijas, nes juk žydai mano, kad Jis dar neatėjo (anot jų - ne tie gimininiai ryšiai). Aš asmeniškai labai tikiu Senojo Testamento Dievu, visa ko sutverėju, bet man labai sunku suvokti, kaip ta galinga, visą pasaulį sukūrusi beasmenė Jėga/Dvasia staiga susitraukė į vieną konkretų asmenį ir nusileido i žemę.
Iš karto dėkoju už atsakymus.
Nežinant aplinkybių, labai sunku pasakyti, kas Jūsų atveju teisingiau, todėl „nebursiu iš kavos tirščių", mėgindamas kažką patarti - viliuosi, kad prieš Dievą ir savo sąžinę pasielgsite teisingai su Jums patikėtomis naštomis. Net jei suklystumėte, Dievas neapleis ir mokys Jus toliau, bus šalia.
Dėl Jėzaus įsikūnijimo. Tai rimtas ir krikščioniškam tikėjimui labai svarbus klausimas, nes be Įsikūnijimo nėra ir krikščionybės, sykiu ir atpirkimo, nuodėmių atleidimo, mirusiųjų prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo. Pripažinti Dievą kaip Kūrėją, Valdovą ir Teisėją yra svarbu - tai biblinės tiesos, tačiau netikėjimas, kad šis Dievas siuntė savo Sūnų žmogaus kūno pavidalu, idant mus sutaikytų su Savimi, leistų ir toliau Jo rūstybei kyboti virš mūsų galvų (žr. 1 Tes 1, 9-10).
Dar keletas minčių ir patikslinimų šiuo klausimu.
Pirma, judaizmo prieštaravimai dėl Jėzaus kaip Mesijo žinomi jau nuo I amžiaus - Jėzaus ir apaštalų laikų (pvz. 1 Tes 2, 14-16), tad ir šiandien šios ST aiškinimo tradicijos (judaizmo) kritika krikščionybės atžvilgiu neturėtų stebinti (visa ST tautos istorija liudija apie nuolatinį Dievo tautos priešgyniavimą Dievo valiai). O apie „giminystės eilių" ginčių tuštybę įspėja dar apaštalas Paulius (žr. 1 Tim 1, 4) - tai spekuliacijos ir kūniškumą patenkinti sofistika, o ne dievotumą ugdanti doktrina. NT, apaštalų mokymas - geriausias tikėjimo penas tikintiesiems ir atsakymas kritikams. Šia proga rekomenduoju jums perskaityti Laišką hebrajams.
Antra, Įsikūnijimo doktrina yra aiškiai apibrėžta svarbiausiuose krikščioniško tikėjimo išpažinimuose (žr. http://www.btz.lt/lt/apie-mus/tikejimo-ispazinimai.html) - taip tikėjo ir privalo tikėti visi išganymo keliu einantys krikščionys per visa krikščionybės istoriją - šių dalykų mus ir moko Šventasis Raštas. Jame nepasakyta, kad Dievas „susitraukė", bet kad Dievo žodis, antrasis dieviškosios Trejybės asmuo, Dievo Sūnus, tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų (žr. Jn 1 sk.). Nei savo kaip žmogaus prasidėjime, gimime ar net mirtyje Jis neprarado savo dieviškumo - visada buvo ir yra Dievas. Kad ir kaip sunku suvokti, tačiau Jėzus Kristus yra 100% Dievas ir 100% žmogus tuo pačiu metu.
Trečia, kaip pastebite, tai žmogaus protui sunkiai suvokiama... Labai gerai! Priešingu atveju - jei apie Dievą viską galėtume lengvai suprasti ir išmąstyti - kiltų abejonės, ar tai nėra tik mūsų „išmąstymų dievas", saviapgaulė, žmogiška idėja. Dabar gi mes stebimės, iki galo nesuvokiame, galiausiai tikime, kad PATS DIEVAS save APREIŠKĖ, ir Jį garbiname. Dar daugiau, Jis teikia tikintiesiems savąją Dvasią, liudijančią, jog Kristus atėjo kūne (1 Jn 4, 2-3), o mes, tikintys tuo, esame Jo vaikai (Rom 8, 16).
Galiausiai Dievo Sūnaus Įsikūnijimas yra ne tik Dievo slėpinys, bet išmintis mūsų išganymui. Jei Išganytojas būtų tik žmogus, o ne sykiu ir Dievas, žmogus negalėtų mūsų išgelbėti, nes tik Dievas gelbsti. Jei Dievas nebūtų tapęs žmogumi, Jis nebūtų galėjęs prisiimti mūsų nuodėmingos ir mirtingos prigimties, jog ją atpirktų Teisiojo krauju. Pasak Augustino, „Jėzus Kristus yra vienintelis kelias, tikrai apsaugantis nuo bet kokio paklydimo, nes tas pats asmuo yra ir Dievas, ir žmogus. Dievas - mūsų tikslas, žmogus - mūsų kelias."
Taigi nėra kito kelio pas Dievą, tik tas, kuriuo Jis pats pas mus atėjo - „Jėzus, kelias štai..."
Neapsigaukime.
Pastorius Darius Širvys
