367 | 2012 02 07 | Kristaus ar Trejybės pažinimas

Kodėl jūs savo vizijoje rašote tik apie Kristaus pažinimą? O kodėl nėra įvardinti ir Dievas Tėvas ir Dievas Šventoji Dvasia?Ar jūs savo bendruomenėje išskiriate Kristų iš visos Trejybės? Jei taip, tai kodėl?


Alina


Be abejo, savo viziją galėtume formuluoti ir taip: Pažinti Trejybę ir Jos pažinimą perteikti kitiems. Tačiau tada tikriausiai kiltų dar daugiau klausimų nei dabar. Formuluodami savo viziją, mąstome Naujojo Testamento kategorijomis ir ypač remiamės apaštalo Pauliaus mintimis, užrašytomis Laiške filipiečiams:

„Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu dėl Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybės. Dėl Jo aš praradau viską ir viską laikau sąšlavomis, kad laimėčiau Kristų ir būčiau atrastas Jame, nebeturėdamas savo teisumo iš įstatymo, bet turėdamas teisumą per tikėjimą Kristumi, teisumą iš Dievo, paremtą tikėjimu, kad pažinčiau Jį, Jo prisikėlimo jėgą ir bendravimą Jo kentėjimuose, suaugčiau su Jo mirtimi, kad pasiekčiau prisikėlimą iš numirusių" (Fil 3, 8-11).

Pastebėtina, jog apaštalai, kalbėdami apie Dievo pažinimą, dažniausiai jį sieja su Dievo Sūnaus paveikslu. Tikriausiai dėl to, kad būtent Dievo Sūnus žmonėms apreiškė neregimą Dievą, kaip kad rašo ir Jonas: „Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje esantis, mums Jį apreiškė" (Jn 1, 18); taip pat ir Laiško hebrajams autorius: „Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius" (Hbr 1, 1-2).

Pacituosiu dar kelias Naujojo Testamento ištraukas, kuriose Dievo pažinimas siejamas su Jėzaus Kristaus asmeniu. Pavyzdžiui, Paulius teigia: „Nes tai Dievas, kuris įsakė iš tamsos nušvisti šviesai, sušvito mūsų širdyse, kad suteiktų mums Dievo šlovės pažinimo šviesą Kristaus veide" (2 Kor 4, 6). Gražiai pasakyta - Dievo šlovę pažįstame žiūrėdami į Kristaus veidą. Laiške efeziečiams apaštalas Dievo Sūnaus pažinimą iškelia kaip dvasinės brandos bei tikinčiųjų vienybės sąlygą: „[...] kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tobulai subręsime iki Kristaus amžiaus pilnatvės saiko, kad daugiau nebebūtume kūdikiai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjo (Ef 4, 13-14).

Toks mąstymas būdingas ne tik Pauliui. Antrame apaštalo Petro laiške Jėzaus Kristaus pažinimas taip pat laikomas vienu svarbiausių vaisingo tikėjimo tikslų (2 Pt 1, 2-10). Pasak Petro, krikščionys nugali nuodėmę ir ištrūksta „iš pasaulio purvyno Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu" (2 Pt 2, 20). Dėl to jis tikinčiuosius ir ragina: „Aukite malone ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu" (2 Pt 3, 18).

Manau, kad pacituotų Naujojo Testamento vietų pakanka, kad įsitikintume, jog Krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis" vizijos formuluotė yra bibliška ir atspindi apaštališką tikėjimą. Tačiau pabrėždami Kristaus pažinimą, jokiu būdu nesiekiame sumenkini ontologinės Dievo Trejybės. Tai turėtų būti aišku, perskaičius mūsų tikėjimo išpažinimus.

Vyr. pastorius Giedrius Saulytis



Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas

Bendrinti: