2008 09 23 I Pjūties Šeimininkas

Sakoma, kad didesnės nuodėmės už netikėjimą nėra. Ar gali be Dievo pagalbos žmogus patikėti? Argi ne Dievas pats duoda širdį, kad žmogus tikėtų? Kad ir šimtą metų netikintis žiūrėtų ir klausytų krikščionio, vis tiek Dievu netikėtų, jam tai atrodytų kvaila. Tad argi mes, tikintieji, galime nors kiek padėti gyvenantiems tamsybėse? Juk laikas toks trumpas, o žmonių širdys yra kietos.
Arnas

30 metų

Panevėžy
s



Iš tikrųjų didesnio prasilenkimo su tiesa, kaip Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus atmetimas, nėra, kadangi tai nulemia žmogaus likimą amžiname pomirtiniame gyvenime. Pasitikėjimas mūsų nuodėmes permaldaujančia Jo malone, suteikia viltį išvengti pasmerkimo amžinybėje už padarytas kaltes ir būti priimtam į Dievo artumą. Netikėjimas Kristumi, kaip Gelbėtoju, nepalieka jokių vilčių pasigailėjimui.

Kaip teisingai pastebite, net ir tikėjimas, kuris laiduoja išganymą, žmogaus širdyje gimsta ne be Dievo Dvasios įtakos. Vien sava valia nė vienas žmogus neįstengs suvokti savo nuodėmingumo, jo pasekmių ir išeitį atveriančios Evangelijos žinios. Tačiau tai nereiškia, kad Dievas viską padarys už žmogų. Sunku pasakyti kiek, tačiau įtikint svarbus ir valingas žmogaus pasirinkimas atsiverti skelbiamai žiniai, ja patikėti.

Koks tad mūsų, jau patikėjusiųjų, vaidmuo ir galimybės pagelbėti patikėti dar netikintiems, juos Dievui šaukiant, o šiems darant sprendimą atsiliepti ar ne?
Pirmiausia, pasakytina, jog Dievas dažniausiai belsis į žmogaus širdį ir ją atgailai ruoš per tikinčiųjų liudijimą, Dievo žodžio skelbimą, nes kaip kitaip jis sužinos tiesą? Todėl viena didžiausių pagalbų  žmogui išsivaduoti iš tamsos - tai mūsų liudijimo žodžiai. Būtent tada, kai apaštalas Paulius kalbėjo moterims apie Dievo darbus, Dievas atvėrė vienos iš jų, Lidijos, širdį jais patikėti (žr. Apd 16, 13-14).

Be to, suvokdami dvasinę tikrovę, galime užtarti tuos, kurie patys net nenutuokia, kad yra pavojuje. Mūsų maldos pasitarnautų minkštinant tas kietas širdis, ruošiant jas praregėjimui ir sudužimui. Viešpats primygtinai ragina mus tai daryti (žr. 1 Tim 2, 1-4).
Galiausiai, užtvirtinančiu liudijimu padėti netikinčiam žmogui pasirinkti tikėjimą yra Kristaus mokslą atitinkantis krikščionių gyvenimo būdas. Kartais savo elgesiu galime piktinti ar net atstumti žmones nuo tikėjimo kelio. Todėl svarbu bažnyčiai deramai atstovauti, pristatyti savo Mokytoją, kuris mokė meilės, vienybės, šventumo. Tad kasdien gyvendami pagal krikščioniškas vertybes, tikiu, ne vieną  įkvėpsime jų ieškoti.

Tačiau, dera pastebėti, jog esminis vaidmuo žmogaus atsivertime tenka Dievo Apvaizdos veikimui, o mūsų vaidmuo - tik pagalbinio pobūdžio. Todėl, manau, daugeliui žmonių vis dar gyvenant netikėjime, mus turėtų guosti tai, kad Dievas tai supranta ir dėl to išgyvena labiau nei mes. Būdamas pjūties Šeimininku, Jis geriausiai žino laikus ir būdus, kaip surinkti sunokusį derlių, ir neleis jam lengvai pražūti.

Pastorius Mindaugas Sakalauskas


Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas

Bendrinti: