285 | 2010 09 24 | Tikėjimo pamatai

Skaitydama laišką Hebrajams sustojau ties 6 skyriuje esančiomis 1 - 2 eilutėmis. Nesuprantu, apie kokį pradinį Kristaus mokymą čia kalbama?

Ir kaip suprasti raginimą nedėti pamatų iš tikėjimo Dievu? Kodėl tai yra blogai?

 

Džiugu, kad skaitydama Bibliją ir atradusi nesuprantamą ištrauką, nenumojai ranka, o aiškiniesi, ką gi ji galėtų reikšti. Kaip žinia, Kristaus mokymas yra labai platus ir gilus. Vis dėlto jame esama tam tikrų pirminių, pamatinių tiesų, nuo kurių ir prasideda tikėjimo kelionė, arba mokykla. Panašiai kaip ir norint išmokti skaityti, reikia pažinti raides, išmokti abėcėlę, o be daugybos lentelės mokėjimo didesnės matematikos aukštumos taip pat yra sunkiai įsivaizduojamos. Kita vertus, vien išmokti abėcėlę bei daugybos lentelę ir tuo pasitenkinti, būtų tiesiog nesusipratimas. Šios iliustracijos gali padėti suprasti, ką laiško autorius turi omenyje, ragindamas savo skaitytojus nepasitenkinti pradiniu pažinimu, o siekti tobulumo.

Jie buvo įtikėję Kristų jau prieš kurį laiką, tačiau nesiekė toliau gilintis ir išsamiau suprasti Viešpaties valios, bet vis dar tūpčiojo prie tikėjimo pradžiamokslio. Autorius pamini šešias pradžiamokslio temas: atsivertimą nuo negyvų darbų, tikėjimą Dievu, mokymą apie krikštus, rankų uždėjimą, mirusiųjų prisikėlimą ir amžinybės teismą. Tai Evangelijos abėcėlė: kadangi žmogus yra amžina būtybė - po kūno mirties prisikels, stos prieš Dievą teismą atsiskaityti už savo gyvenimą, kad nebūtų pasmerktas, turi tikėti Dievu, priimdamas Jo apvalymą ir atsižadėdamas nuodėmingo gyvenimo. Tai tik pradžia, taip tik įžengiame į tikėjimo gyvenimą, tačiau prieš akis - ištisi Dievo pažinimo klodai, daugybė įvairių atsakomybių vykdant pažintą Dievo valią. Trumpiau tariant, tobulumo siekimas, apie kurį kalba autorius, manau, yra įsitvirtinimas Kristaus meilėje, įsitikinimas Jo dovanojamu, o ne užsitarnaujamu teisumu bei augimas meile Dievo ir žmonių akivaizdoje, siekimas gyventi nesavanaudiškai.

Kuomet autorius kalba apie tikėjimą Dievu, kaip pamatą, prie kurio nereikėtų stovyniuoti, manau, jis turi omenyje patikėjimo Dievo egzistavimu, Jo pripažinimo, pirminio susitikimo su Juo aspektą. Tikintiesiems apie įtikėjimo būtinybę nuolatos juk nekalbėsi, reikia judėti toliau, laukia kiti Dievo keliami tikslai.

Pastorius Mindaugas Sakalauskas



Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas

Bendrinti: