500 | 2015 04 27 | Negalia

Sveiki, gimiau su negalia. Noriu paklausti, už ką mane Dievas baudžia? Kodėl vieni gimsta sveiki, o kiti - su negalia? Kaip tai aiškina jūsų bažnyčia? 


Tomas, 36 m., Anykščiai 



Sveiki, Tomai, 

uždavėte labai gilų ir aktualų klausimą. Pabandykime jį apžvelgti. Klausiate, koks mūsų požiūris, tačiau visų pirma  pradėkime nuo jūsiškio. Jūsų teiginys „Dievas mane baudžia“ bent iš dalies atspindi kažkokio tikėjimo jumyse jau suformuotą požiūrį į save ir savo situaciją. Ir, neabejotina, toks požiūris gimdo atskirtį, skausmą, kančią ir varo į neviltį. Ką daryti? Ieškoti požiūrio, kuris išlaisvintų, nuramintų, teiktų viltį ir jėgų gyventi. Šaunu, kad jūs tai ir darote.

Savo požiūrį jus dominančiu klausimu paremčiau Jėzaus žodžiais, kuriais Jis atsako į savo mokinių klausimą: „Kas kaltas, jis pats ar jo tėvai, kad žmogus gimė aklas?“ Štai ką atsako Jėzus: „Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai“ (Jn 9, 1-4). Čia pirmiausia išvyskime Jėzaus formuojamą nuostatą neužsiimti paieškomis, kas dėl šios negalios kaltas (jei reikia ir pajėgia, tuo teužsiima šių dienų medicina). Kodėl? Nes tai - varginantis ir dažnai bevaisis užsiėmimas. Štai kokią laikyseną negalios atžvilgiu siūlo pats Jėzus - „per tai turi apsireikšti Dievo darbai“. Kokie tie Dievo darbai? Visa įmanoma jų amplitudė - nuo stebuklingo išgydymo per netikėčiausios veiklos ar dovanų atsivėrimą iki stebuklingo širdies perkeitimo Jo šlovės gyriui. Cituojama Šventojo Rašto vieta iš esmės atskleidžia, jog Kristus, t. y. pateptas Dievo Žodis, yra pasiruošęs ateiti pas tokį žmogų. 

Taigi, Tomai, į jūsų situaciją galima žvelgti ne kaip į bausmę, bet kaip į labai ypatingą Dievo dovaną. Taikliai tokį požiūrį nusakė žinomas amerikiečių aktorius Vilas Smitas (Will Smith): „Dievas siunčia tau dovaną, įvyniojęs ją į problemą. Ir kuo didesnė problema, tuo didesnė slypi dovana...“ Vadinasi, tokią dovaną reikia visų pirma priimti, o tada atrasti, kokiu būdu ją išvynioti.

Mes tikime, kad po žmonijos nuopuolio (Pradžios kn. 3 sk.), buvo sugriauta tobula Dievo tvarka, kūrinijos harmonija, ir žemėje įsigalėjo nuopuolio pasekmės - „usnys ir erškėčiai“: bedievystė, karai, negandos, ligos ir negalios, visoks moralinis, socialinis ir fizinis blogis. Kristus atėjo sunaikinti nuodėmę ant kryžiaus ir sutaikyti kritusį žmogų su Dievu ir su artimu. Tačiau žmonių pasaulyje ir kūrinijoje vis dar veikia destruktyvios nuopuolio pasekmės, kurios veiks iki dienos, kai ne tik žmogaus dvasia bus atpirkta, bet ir kūnas, o visas žemės veidas bus atnaujintas visuotinio prisikėlimo jėgos (Rom 8, 12-24). Šios akimirkos laukia kiekvienas žemės kūnas, o „kūrinija dejuoja“ su viltimi, nes vis dar tebepatiria gamtos katastrofas,  žmogaus veiklos padarinius ir kitus skaudžius sukrėtimus. Tačiau po Kristaus atpirkimo šį negandų, kentėjimų netobulumą Dievas panaudoja kaip žmonių tikėjimą Juo žadinantį faktorių ir tikėjimo jėga siekia palengvinti gyvenimą. Dievo meilė, atleidimas ir artimo meilė keičia mūsų aplinką ir kaip druska stabdo gedimo procesą. Dievas atranda mus visus, išgyvenančius skirtingas negalias, sunkumus bei sudužimą, ir gyvenimą ima keisti tikėjimo galia.

Dievas panaudoja sunkumus, kad taip atkreiptų mūsų dėmesį, kviečia atsigręžti į Jį, ir tas kvietimas gali skambėti ir nuo pat gimimo, kad šio pasaulio „vargšai būtų turtingi tikėjimu“. Nes vienintelis Dievo troškimas - kad kiekvienas žmogus ieškotų ir atrastų Jį, per Evangeliją kviečiantį į amžinąjį gyvenimą.

Tad Jūsų gyvenimas, Tomai, išlieka lyg Dievo slėpinys, kurį svarbu vis geriau pažinti Jame. Kviečiame Jus atrasti tikinčiųjų bendruomenę mieste, kuriame gyvenate, ir drauge su jais leistis į tikėjimo kelionę, kurioje svarbus kiekvienas. Skaitykite straipsnius btz.lt svetainėje, tai taip pat stiprins jūsų dvasią. Rekomenduočiau perskaityti ir neseniai mūsų svetainėje publikuotą straipsnį, kurį rasite paspaudę šią nuorodą: http://www.btz.lt/article/articleview/7996/1/645/

Pastorius Romanas Semaška

Bendrinti: