.jpg)
Sveiki, kaip lengvinti tą giminės prakeikimą, jei jis nenaikinamas?
Sofija, 30 m., Šiauliai
Laba diena,
Iš tiesų nelengvas klausimas, nes klausiate prieštaringų dalykų: kaip lengvinti tai, ką, atrodo, neįmanoma palengvinti arba panaikinti. Kviečiu pažiūrėti, kas Biblijoje rašoma apie prakeikimus ir palaiminimus bei apie prakeikimo panaikinimą.
Biblijoje rašoma, kad nepaklusnumo arba nuodėmės pasekmė yra mirtis (Rom 5, 12). Tai prarasto ryšio su Dievu pasekmė. Bet kokia nuodėmė arba Dievo įstatymų laužymas užtraukia prakeikimą. Kad aiškiau tai suvoktume, kviečiu perskaityti ištraukas iš Šventojo Rašto, Pakartoto Įstatymo knygos 27 ir 28 skyrių:
Įst 27, 15–26 skelbiami prakeikimai tam, kuris nesilaiko šito įstatymo žodžių ir jų nevykdo. Įst 28, 15–68 taip pat skelbiamas ilgiausias sąrašas įvairių prakeikimų: Jei neklausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir nesilaikysi bei nevykdysi visų Jo įsakymų ir įstatymų, kuriuos aš tau skelbiu, visi šitie prakeikimai ateis ir pasivys tave... O Įst 28, 1–14 skelbiami palaiminimai: Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir vykdysi bei laikysi visus Jo įsakymus, kuriuos aš tau šiandien skelbiu, Viešpats, tavo Dievas, išaukštins tave virš visų žemės tautų.
Tačiau noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad šie žodžiai, palaiminimai ir prakeikimai, pirmiausia buvo skirti Senojo Testamento Dievo išrinktajai tautai – Izraeliui. Naujajame Testamente apaštalas Paulius rašo: Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio“ (Gal 3, 13). Kadangi žmogui neįmanoma laikytis visų Įstatymų, o nesilaikydamas bent vieno įstatymo, pažeidi visą Dievo įstatymą, tad ir vėl užsitrauki Įstatymo skelbiamą prakeikimą.
Romos tikintiesiems apaštalas Paulius rašė: visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės (Rom 3, 23). Žmonėms reikėjo Atpirkėjo, kuris sumokėtų už mūsų nuodėmes ir paimtų mūsų prakeikimą. Apaštalas Jonas mums skelbia: Jei sakome, kad neturime nuodėmės, – klaidiname patys save, ir nėra mumyse tiesos. Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių. Jei sakome, kad nesame nusidėję, darome Jį melagiu, ir nėra mumyse Jo žodžio (1 Jn 1, 8–10).
Jonas rašė laišką tikintiesiems ir sakė, kad, padarius nuodėmę, galima maldoje ateiti pas Kristų ir išpažinti Jam savo kaltes. O Jis, būdamas ištikimas ir teisingas, apvalys nuo visų nedorybių. Jėzaus mokinys Petras taip pat patvirtina: Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio, kad mirę nuodėmėms, gyventume teisumui. „Jo žaizdomis jūs buvote išgydyti“ (1 Pt 2, 24).
Kiek daug Šventame Rašte yra rašoma, apie tai, kad Kristus paima mūsų prakeikimą ir jį sunaikina. Per tikėjimą Kristumi esame išgydyti nuo nuodėmės padarytų sielos sužeidimų.
Nelabai suprantu, ką jūs turite omenyje, sakydama „giminės prakeikimas“. Jūs galvojate, kad jūsų giminė užsitraukė prakeikimą ir jis jus visus vargina? Tenka girdėti nuomonių, kad dėl tėvų, senelių padarytų nuodėmių kenčia vaikai, anūkai. Tačiau Biblijoje mes atrandame pranašų pasakytus žodžius: Kiekvienas mirs už savo paties kaltes (Jer 31, 30); Visi žmonės yra mano: ir tėvas, ir sūnus. Siela, kuri nusikalsta, mirs (Ezech 18, 4). Todėl dėl vieno žmogaus negali kentėti visa giminė, nes kiekvienas atsakys už savo darbus.
Kaip prakeikimą palengvinti?
Jūs, kaip tikinti, galite melstis už savo giminaičius, laiminti, progai pasitaikius kalbėti jiems apie Dievo atleidimą ir sutaikinimą Kristuje. Šventasis Raštas mums suteikia pagrindo tikėti, kad prakeikimas buvo panaikintas – visas žmonijos prakeikimas krito ant Kristaus, ant Jo kryžiaus prikaltos mūsų nuodėmės.
Tenka pastebėti, kad po atsivertimo į Kristų ne visi pasveiksta iš savo fizinių ar psichinių negalių, kartais neįgalumas ir po įtikėjimo vis dar lieka, tačiau tai nesuteikia mums pagrindo abejoti Kristaus auka. Jėzaus žodžiai – Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje (Lk 10, 20) – kreipia mūsų žvilgsnius į dangų, į amžinybę, kad nesudėtume savo vilčių vien tik į šį žemišką gyvenimą. Juk mūsų Dievas yra gailestingas, geras, kantrus, mylintis, ir mylintiems Dievą viskas išeina į gera.
Pastorius Darius Venslovas
