.jpg)
Dauguma žmonių, pasiekę gyvenimo vidurį, pajunta vidinį nerimą: ar gyvenime nieko naujo nebebus, ar einu teisinga kryptimi?
Vieni iš mūsų perkame motociklą, kiti nusprendžiame skirtis, treti keičiame profesiją, dar kiti atsakymų ieškome keliaudami.
Ar gali būti, kad gyvenimo vidurys yra mums visiems duota dvasinė užduotis? Kaip spręsti šią lygtį nepridarant kvailysčių, betir neužgniaužiant vidinio nusivylimo?
Benediktinų vienuolis Anselmas Grünas, daugelio knygų autorius bei sielovadininkas, gyvenimo vidurį suvokia kaip iššūkį dvasiškai užaugti. Jis remiasi dviem autoriais: viduramžių vokiečių mistiku Johanesu Tauleriu (1300–1361), kuris viduramžio krizę apibūdina kaip dvasinio augimo galimybę, bei G. C. Jungu, kuris šį laikotarpį aiškina psichologiniu požiūriu. Abu skirtingi mąstymo būdai šioje knygoje užmezga vaisingą dialogą.
Knygą iš vokiečių kalbos vertė Daiva Žižiūnaitė. Leido Všį ABIGAILĖ, 2019. – 84 p.
Ištrauka iš knygos
Gyvenimo vidurio krizė paliečia visus žmogiško gyvenimo elementus, kad po to juos atidalintų ir naujai pertvarkytų. Tikėjimo požiūriu šioje krizėje dalyvauja pats Dievas. Jis paliečia žmogaus širdį, kad ją atvertų ir išlaisvintų iš apgaulės. Mažai kur kalbant apie gyvenimo vidurį pabrėžiamas šis krizės kaip malonės veikimo aspektas, tačiau tai yra esminis aspektas. Vidurio amžiaus krizė tikinčiajam nėra tai, kas užklumpa iš išorės ir kam įveikti jis panaudoja tikėjimą tik kaip energijos šaltinį. Patiriant krizę labiau Dievas veikia žmogaus viduje, todėl krizė tampa kartu naujo susitikimo su Dievu ir intensyvaus Jo patyrimo vieta. Ji yra svarbiausias tarpsnis mūsų tikėjimo kelyje, vieta, kur apsisprendžiame, ar mes pasinaudosime Dievo malone, kad praturtintume savo gyvenimą ir save realizuotume, ar pasitikėdami atsiduosime Dievui, pavesdami Jam savo gyvenimą. Šį gyvenimo vidurio dvasinį aspektą randame vokiečių mistiko Johaneso Taulerio pamoksluose, kuriuos jis prieš 600 metų pirmiausia sakė vienuolėms. Akivaizdu, kad Tauleris puikiai suvokė dvasinės ir kartu fizinės gyvenimo vidurio krizės reiškinį.
Mūsų laikais gyvenimo vidurio reiškinį nagrinėjo šveicarų terapeutas C. G. Jungas. Jis rėmėsi tapimo žmogumi sąvoka. Šiame individualizacijos kelyje įžvelgė esminį lūžį, išgyvenant gyvenimo vidurį. Gyvenimo kelionė vyksta nebe taip lengvai kaip iki šiol. Gyvenimo viduryje iškyla religinės temos. Pasireiškia žmogaus tamsioji pusė, visa tai, ką žmogus buvo išstūmęs. Jungui taip pat atrodo, kad vidurio amžiaus krizės žmogus neįveiks vien tik psichologiniais metodais. Kaip psichologas jis nurodo religinį kelią: meditaciją, per kurią žmogus atsigręžia į savo vidų, atranda pasninką, tylą, maldą – visa tai, kas atveria kelią į pasąmonę. Ir tik tas, kuris atranda pasąmonės gyvybės šaltinį, amžiaus viduryje savo gyvenimui gali suteikti naują kryptį ir gelmę.
Psichologas C. G. Jungas apgailestauja, kad daugelis žmonių nepriima religijos kaip pagalbos asmeninėms krizėms įveikti. Ši knygelė padės naujai atrasti religinį kelią kaip gydymo būdą, kaip vaistą gyvenimo žaizdoms, kurios skausmingai atsiveria per amžiaus krizę. Tai ne kelias atgal, ne paneigimas visos psichologinės patirties, bet žengimas keliu, kuriuo mus veda Jėzus Kristus, nepaisant visų psichologinių įžvalgų.
Kristaus kelias per kryžių veda į Prisikėlimą – taip tampame brandesni ir sveikesni, tačiau centre yra ne savęs realizavimas ir ne savo gabumų atskleidimas. Priešingai, reikia save ir savo gyvenimą atverti Dievui, kad Jis veiktų mumyse ir stiprintų mus mūsų silpnume. Kalbama ne apie savirealizaciją ir žmogaus išaukštinimą, bet visuomet apie Dievo pagarbinimą. Dievą pašlovina tik sveikas ir brandus žmogus, kuris mirdamas apvelkamas nauju Prisikėlimo gyvenimu, „kad Jėzaus gyvybė pasirodytų mūsų mirtingame kūne“ (2 Kor 4, 11).
Knygą galima įsigyti internetiniame krikščioniškajame knygyne:
https://elknygynas.lt/produktas/gyvenimo-vidurys-kaip-dvasine-uzduotis-anselm-grun/
