Baltarusijos baptistų sąjungos pirmininkas: pirminis mūsų atsakas yra malda

EPA nuotrauka

XFM radijo laidoje „Apie dangų ir žemę“ telefonu kalbintas Baltarusijos evangelikų krikščionių baptistų sąjungos pirmininkas, Minsko teologijos seminarijos rektorius, vyskupas LEONIDAS IVANOVIČIUS MICHOVIČIUS. Pokalbio metu buvo aptarta ypatinga šių dienų situacija Baltarusijoje ir kokį vaidmenį atlieka evangelinės bažnyčios.

Trumpai papasakokite apie evangelines bažnyčias Baltarusijoje. Kokios denominacijos stiprios, o kurios narių skaičiumi yra mažesnės?

Pas mus yra toks neformalus evangelinis aljansas, kurį sudaro Baptistų, Sekmininkų, Charizmatų bei Septintos dienos adventistų bažnyčių sąjungos. Pati didžiausia yra Sekmininkų bažnyčių sąjunga, jai priklauso apie 500 bažnyčių, Baptistų sąjungai priklauso 300 bažnyčių, o Charizmatų – 70 bažnyčių. Mes reguliariai susitinkame, turime išsiugdę bendrą supratimą ir dėl santykių su valstybe, ir kitais moraliniais, politiniais klausimais.

Kokia situacija yra šiandien, kaip ši ypatinga padėtis jūsų šalyje palietė jūsų šeimą ir jūsų bendruomenę?

Situacija, kuri buvo prieš ir po rinkimų, kuri, bendra nuomone, buvo neteisinga, neatitinkanti įstatymų, labai stipriai paveikė visuomenę. Paveikė ne tiek klausimai, susiję su balsavimu, kiek žiaurumas, jėgos panaudojimas prieš žmones po rinkimų. Žmonės jaučia, kad buvo įvykdyta neteisybė. Tas žiaurumas ir prievarta pastatė bažnyčias į tokią padėtį, kai jos turi apsispręsti, kaip reaguoti į visa tai. Jau daugiau nei mėnesį žmonės vaikšto į demonstracijas, o bažnyčios atsiliepia maldomis, gailestingumo darbais, evangelizacija. Taip pat kyla ir įtampa, bažnyčiose yra įvairių nuomonių, kaip reaguoti į šią situaciją ir kokią moralinę poziciją užimti. Klausimus užduoda ir studentai, ir bažnyčios nariai, o mes turime pateikti jiems atsakymus. Taip pat turime atsakyti į klausimus tų žmonių, kurie visiškai neteisingai nukentėjo nuo žiaurumų, mes turime juos paguosti.

Kokia turėtų būti bažnyčios laikysena visuomenėje, matant neteisybę, apgaulę ir melą?

Mūsų bažnyčios skirtingai išreiškia savo pilietinę poziciją, atsiliepdamos į vykstančius įvykius. Yra ir kraštutinių pozicijų. Kai kurios bažnyčios galvoja, kad dėl to, jog mes nepriklausome šitam pasauliui, neturime apie tai kalbėti, apskritai apie tai užsiminti. O kitos bažnyčios mano, kad mes turėtume aktyviau įsitraukti, eiti į gatves, melstis, protestuoti prieš šitą situaciją. Tačiau dauguma bažnyčių laikosi pozicijos per vidurį.

Neseniai buvo susitikusi mūsų Sąjungos taryba, mes kalbėjome, diskutavome šiais klausimais. Nusprendėme, kad pirminis mūsų atsakas yra malda – šią situaciją pavesti Dievui. Antra, mes vykdome gailestingumo tarnavimą ir naudojame šį laiką, kad guostume kitus, užsiimtume žmonių sielovada. Trečias atsakas yra evangelizacija – mes norime parodyti žmonėms, kad šitų problemų sprendimas yra Jėzuje Kristuje. Dauguma bažnyčių baidosi įsitraukimo į politinius procesus – vientisumo, vienos dvasios nėra. Bet labiausiai paplitęs toks anabaptistinis, į taiką orientuotas, atsakas.

Ar Baltarusijos politiniame gyvenime yra krikščioniškosios demokratijos ženklų?

Taip, yra tikinčiųjų, ypač reformatų, kalvinistų. Kai kurie tarnautojai eina į demonstracijas ir ragina tai daryti savo bažnyčių narius. Jie išleido pareiškimą, kur išsakė savo politinius ir moralinius reikalavimus. Ryškiausia politinė pozicija išsakoma Minsko jaunose bažnyčiose bei Vakarų Gardino srities bažnyčiose. Bresto srities ir Šiaurės Baltarusijos bažnyčios daugiau akcentuoja, kad bažnyčių vaidmuo yra melstis ir rodyti gailestingumo darbus – tokiu būdu dalyvauti politiniuose procesuose.

Kokių Dievo ženklų šiandien pastebite savo šalyje? Ar atpažįstate Dievo ranką?

Kiekviena diena mums yra kaip siurprizas, nežinome, ko laukti, bet panašu, kad ir kokia būtų įvykių baigtis, žmonės bus nusivylę. Ar liks sena valdžia, ar ateis nauja valdžia, žmonės nesulauks to, ko giliai viliasi. Aš jau dabar matau daugelio žmonių nusivylimą vykstančiais procesais.

Tačiau galbūt šitoje situacijoje žmonės pamatys, kad yra dalykų, svarbesnių už politinę santvarką, galbūt jie atsisuks į Dievą. Aš parašiau straipsnį, įdėjau jį į mūsų tinklalapį ir pavadinau „Prievarta ir kryžius“. Straipsnio pagrindinė mintis yra ta, kad ne visada mes galime čia, žemėje, sulaukti teisingumo, kurio tikimės, todėl einame toliau, einame gilyn, einame kryžiaus link. Mes suprantame, kad turime eiti toliau nei teisingumas, turime eiti atleidimo, gailestingumo, priėmimo link. Aš viliuosi, kad per šitą situaciją Dievas parodys žmonėms, jog pirmiausia turime ieškoti Dievo karalystės ir jos teisingumo. Tačiau dabartiniu metu mes tų Dievo kelių nesuprantame. Galbūt vėliau, kai praeis laikas, mes pamatysime, ką Dievas per visa tai darė. Kaip krikščionys suprantame, jog Dievas nori mus naudoti šitoje situacijoje, kad darytume gailestingumo darbus ir skelbtume Gerąją Naujieną. Mes dėkojame ir matome, ką Dievas jau padarė, kokią vienybę Jis kuria ir kokio palaikymo sulaukiame iš kitų tikinčiųjų šalių. Norime padėkoti ir jums už jūsų maldas ir paramą.
Išskyrus Lietuvą, iš kokių šalių dar labiausiai jaučiamas stiprus tikinčiųjų palaikymas?
Netgi pačios Baltarusijos viduje mes sutikome žmonių iš skirtingų bažnyčių (judėjų, stačiatikių) ir kartu meldėmės vienoje iš centrinių bažnyčių. Taip pat, mes, kaip baptistai, sulaukėme paramos ir palaikymo iš Ukrainos, Rusijos, Lietuvos. Nuolatos jaučiame ir Europos baptistų federacijos ir Pasaulinio baptistų aljanso palaikymą. Dabar turbūt būtų sunku padėti finansiškai, nes valstybė bijo ir kontroliuoja visus finansinius srautus, bet mes dėkojame už palaikymą maldomis. Jaučiame, kad esame kaip vienas Kristaus kūnas, jaučiame atjautą ir norime padėkoti už tas maldas, laiškus, žodžius ir žinutes, perduotas mums. Tikimės, kad jūsų mintyse ir širdyse liks Baltarusija ir jūs toliau melsitės už ją.
Kaip ši situacija įkvepia jūsų pamokslus? Kokios Šventojo Rašto vietos labiausiai iškyla ir ką jūs šiandien pamokslaujate savo bendruomenėse?
Iš tiesų dabar Biblijoje ieškome atsakymų į klausimus. Pamokslininkai ieško ir kreipiasi į tekstus, kurie, jų nuomone, geriausiai išaiškina esamą situaciją. Girdėjau, kad vienas pamokslininkas pamokslavo apie Mozę, apie išėjimą ir kalbėjo apie tautos išvadavimą. Bet dauguma kreipiasi į pranašus ir ypač į mažuosius pranašus, kurie kaltino šio pasaulio stipriuosius, kad jie nevykdo teisingumo ir elgiasi neteisingai. Aš pats pamokslavau iš pranašo Habakuko. Habakukas kalba prieš neteisybę, žiaurumą ir iš tiesų atranda ramybę Dieve. Jis pradeda nuo tokios neramybės, nuo priekaišto, o knyga pasibaigia garbinimu, Dievo šlovinimu. Manau, kad tai yra geras pavyzdys, kaip tikintysis gali reaguoti į tokią situaciją. Aplinkybės gali ir nepasikeisti, bet širdis, nuostata gali keistis.
Man kelia nerimą, kad šitoje situacijoje pamokslininkai mažai dėmesio skiria Jėzui Kristui. Manau, kad tokioje situacijoje, kai susiduriama su netiesa ir kai yra sumaištis, labai svarbu nepamesti iš akių Jėzaus Kristaus, Jo pavyzdžio. Aš, kaip pamokslininkas, esu įsitikinęs, kad, kol mes nepažiūrėsime į Jėzų Kristų, neatsisuksime ir nepamatysime Jo, nežinosime, kaip atsiliepti į šitą kentėjimo, netiesos ir prievartos temą. Tačiau, žinoma, šitoje situacijoje pamokslininkams labai sunku kalbėti apie paklusnumą valdžioms, mums labai sunku šitą tekstą pritaikyti esamoje situacijoje.
Kaip jūs manote, kuo viskas baigsis? Kokios būtų jūsų prognozės?
Iš žmogiškosios perspektyvos, tos prognozės neguodžiančios. Jau ekonominė situacija paveikta, Baltarusijos rublis, kaip valiuta, silpnėja dolerio ir euro atžvilgiu. Daugelis žmonių, ypač jaunimas, bijo Rusijos įtakos. Mes matome, kad šita situacija sudaro galimybes Rusijai turėti vis daugiau įtakos, galbūt net ir sujungti dvi šalis. Daugelis žmonių tam priešinasi. Esant galimybei, jauni informacinių technologijų, programavimo profesionalai tikriausiai emigruos. Tad tokia žmogiška prasme žiūrint, mūsų ateityje mažai paguodos. Tačiau mes tikimės, kad Viešpats gali net ir šitą situaciją išversti į gerą. Kaip pranašas Habakukas, mes patikime situaciją Dievui. Mes tikimės, kad Dievas turi savo būdus, savo kelius. Mes galim nežinoti, kaip, bet Jis gali šitą situaciją netikėtai greitai paversti į gerą. Mes toliau gyvename pasitikėdami Dievu, ir aš bet kokiu atveju į ateitį žiūriu su viltimi. Aš tikiu į vilties Dievą.

Prisiminkime, užtarkime savo maldose Baltarusijos žmones, tautą, brolius ir seseris Kristuje, kad Viešpats vestų juos ir triumfuotų laisvės siekis, kad žmonės patirtų kuo mažiau smurto, kuo mažiau prievartos ir taikiu būdu ateitų laisvė, demokratija į Baltarusiją ir tauta galėtų dėkoti Dievui ir Jį laisvai šlovinti.

 

Parengė Skaistė Tumulytė

 

https://www.bernardinai.lt/baltarusijos-baptistu-sajungos-pirmininkas-pirminis-musu-atsakas-yra-malda/

Bendrinti: