Kiek daugiau nei prieš metus Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos Sinodas nusprendė kreiptis į Seimą su prašymu suteikti Bendrijai valstybės pripažinimą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją bei Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymą, visos šiuo metu Lietuvoje veikiančios religinės bendruomenės skirstomos į tradicines, netradicines, turinčias valstybės pripažinimą, bei netradicines ir valstybės pripažinimo neturinčias. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą, jį suteikia Seimas. Šiuo metu tokį pripažinimą jau yra gavus Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių (sekmininkų) sąjunga, Lietuvos evangelikų baptistų sąjunga, Septintosios dienos adventistų bažnyčia, Jungtinė metodistų bažnyčia, Naujoji apaštalų bažnyčia ir senovės baltų religinė bendrija „Romuva“.
Pagal minėtą įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai bei veikia Lietuvoje daugiau nei 25 metus. Siekiant įrodyti, kad mūsų Bendrija atitinka minėtus kriterijus visus metus buvo renkama tai patvirtinanti medžiaga ir dokumentai, kurie galiausiai „sugulė“ į bene 100 lapų apimties aprašą ir apie 1000 lapų priedą. Aprašas apima daugiau nei 30 metų trunkantį Bendrijos ir jos bažnyčių gyvavimą bei neįtikėtinai plačias ir įvairias tarnystės sritis, jį sudaro septyni skirsniai.
Dokumento pradžioje glaustai aprašoma Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos ir atskirų ją sudarančių bažnyčių ir bendruomenių pradžia, pateikiami istoriniai steigimo dokumentai, registracijos pažymėjimai, kurie įrodo, jog pirmosios Bendrijos bažnyčios Lietuvoje veikia ilgiau nei 35 metus, o Bendrijos veiklos tęstinumas užtikrinamas nepaisant kelis kartus pasikeitusio pavadinimo (Biblijos centras „Tikėjimo žodis“ tapo Krikščionių bendrija „Tikėjimo žodis“, o ši – Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrija).
Dvidešimt šešios Bendrijos bažnyčios ir bendruomenės veikia visuose Lietuvos regionuose, naujausios LEBB šeimos narės – Riešės evangelinė bažnyčia ir Klaipėdos krašto evangelikų bažnyčia (įregistruota 2025 m. pradžioje). Remiantis bendruomenių pateiktais duomenimis, vidutinis Bendrijos bažnyčių tikinčiųjų skaičius visoje Lietuvoje viršija 1500 asmenų – LEBB yra viena iš didžiausių evangelinio tikėjimo bendrijų Lietuvoje.
Toliau Teisingumo ministerijai ir Seimui skirtame dokumente trumpai pristatomos Bendrijos įsikūrimo aplinkybės ir svarbiausi raidos etapai. Bendrijos kūrimosi pradžia sutapo su Lietuvos tautiniu ir dvasiniu atgimimu, o per daugiau nei trisdešimt veiklos metų susiformavo ir toliau ryškėja protestantiška bei evangeliška LEBB tapatybė.
Bendrijos mokymas ir apeigos atitinka visuotinai pripažįstamus protestantiškos evangelinės krikščionybės principus, išdėstytus istoriniuose IV–XVII a. dokumentuose (tokiuose kaip Apaštališkasis tikėjimo išpažinimas, Nikėjos išpažinimas ir kt.), taip pat tarptautinius XX a. priimtus evangelikų judėjimo dokumentus (pvz., Lozanos sandorą). Bendrijos ir jos bažnyčių bei bendruomenių mokymas atviras, taip pat kiekvienas norintis gali dalyvauti bažnyčių pamaldose arba stebėti jų transliacijas.
Bendrijos bažnyčios ir tikintieji jau ne vieną dešimtmetį dalyvauja įvairaus pobūdžio ekumeninėje veikloje – galima paminėti reguliarias ekumenines pamaldas, konferencijas, bendrus dokumentus, įvairius meninius projektus. Bendrija, jos bažnyčios, taip pat atskiri dvasininkai ir tarnautojai dalyvauja tarptautinių evangeliškų organizacijų (pvz., Billy Grahamo evangelistinės asociacijos, Europos lyderių forumo, Lozanos judėjimo ir kt.) renginiuose ir projektuose, daugiausia susijusiuose su jaunimo ugdymu, tarnavimu visuomenei, labdaros veikla ir bendryste.
Itin svarbi LEBB tarnavimo sritis – švietimo veikla. Svarbiausia švietimo įstaiga, kurios steigėjas yra Vilniaus evangelinė bažnyčia, – nuo 1993 m. veikianti Vilniaus krikščionių gimnazija. Ši krikščioniška mokykla gali pasigirti mokinių pasiekimais, aktyviai dalyvauja Vilniaus Pilaitės bendruomenės gyvenime, vykdo įvairius socialinius projektus, tarptautinio bendradarbiavimo projektus ir pan. Bendrija taip pat yra teologinių studijų įstaigos – Evangelinio Biblijos instituto – dalininkė bei aktyviai dalyvauja jo veikloje.
Dar vienas svarbus Bendrijos veiklos aspektas, puoselėjamas praktiškai nuo pat jos įsikūrimo – informacijos sklaida ir leidyba. Pirmasis periodinis leidinys – „Sąjūdžio žinių“ priedas laikraštukas „Tikėjimo žodis“ skaitytojus pasiekė dar 1988 m., vėliau buvo leidžiami įvairūs laikraščiai ir žurnalai („Bažnyčios naujienos“, „Gera žinia“, „Gyvasis žodis“), šiuo metu leidžiamas laikraštis „Ganytojas“ skaitytojams platinamas nemokamai.
Viena svarbiausių Bendrijos veiklos sričių – knygų leidyba. Reikšmingiausias rezultatas – vienoje knygoje išleista Biblija lietuvių kalba (2023 m. pasirodė atnaujintas aštuntasis leidimas), taip pat įvairi teologinė literatūra, šeimai, vaikams skirti krikščioniški leidiniai, įskaitant ir reikšmingus Reformacijos laikotarpio išpažinimus bei autoritetingų, visame pasaulyje žinomų evangelikų teologų (Johno Stotto, Dietricho Bonhoefferio) veikalus. O kur dar interneto svetainė, informacijos sklaida socialiniuose tinkluose, ilgus metus filmuota TV laida „Kertinis akmuo“ ir kt.
Bendrija aktyviai dalyvavo 2017 m. Lietuvoje valstybės lygiu minint Reformacijos 500 metų sukaktį: buvo sukurtas logotipas „Reformacijai 500“, paskelbta ir administruojama interneto svetainė Reformacijai500.lt, išleistas specialus laikraštukas, mokslinių straipsnių rinkinys, sukurti du vaizdo klipai, kurie visus metus buvo transliuojami per LRT, įvairiuose Lietuvos regionuose buvo organizuotos paskaitos-diskusijos su vienu žymiausių Reformacijos specialistų Lietuvoje, prof. dr. Deimantu Karveliu, surengti koncertai ir kiti kultūriniai renginiai.
Itin plati ir įvairi yra Bendrijos, atskirų jos bažnyčių bei narių vykdoma socialinė veikla. Atskiros Bendrijos bažnyčios arba jų nariai yra įkūrę viešąsias įstaigas bei labdaros ir paramos fondus. Tarp jų galima paminėti LPF „Prieglobstis“, kurio vadovas ir vienas iš steigėjų yra Naujosios Akmenės evangelikų bažnyčios pastorius Mindaugas Palionis, Panevėžio evangelinės bažnyčios ir jos pastoriaus Ramūno Juknos iniciatyva įkurtą LPF „Vilties arka“, Kaune veikiantį LPF „Tavo galimybė“, kurį įsteigė Lietuvos vaikų dienos centrų asociacijos vadovas, Kauno evangelinės bažnyčios narys Haris Urvinis, prie Alytaus evangelinės bažnyčios veikiančią VšĮ „Aš čia“ ir Kuršėnų evangelinės bažnyčios pastoriaus Romo Tuominio vadovaujamą VšĮ „Eterna Vita“.
Bendrija ilgus metus buvo prie Billy Grahamo evangelistinės asociacijos veikiančios humanitarinės organizacijos „Samariečio krepšys“ tarptautinio projekto „Vaikų Kalėdos“ koordinatorė Lietuvoje bei iki šiol prisideda prie šio projekto. Nuo pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios LEBB bažnyčios aktyviai remia Ukrainos gyventojus ir gynėjus, renka paramą pinigais ir daiktais, organizuoja vasaros stovyklas ukrainiečių vaikams. Nemažai Bendrijos tikinčiųjų, tarp jų – mažesnių Lietuvos miestelių (pvz., Druskininkų, Raseinių) Bendrijos bažnyčių lankytojai yra aktyvūs piliečiai, seniūnaičiai, vietinių bendruomenių nariai, prisideda prie vietinių socialinių, meninių projektų. Jų veikla įvertinta įvairiais apdovanojimais bei padėkos raštais.
Bendrijoje praktiškai įgyvendinamas dar Reformacijos metu išryškėjęs principas, jog Bažnyčia keičiasi kartu su visuomene, likdama ištikima pamatinėms Evangelijos tiesoms ir protestantiškosios krikščionybės doktrinoms.
Kviečiame melstis, kad skaitant minėtus ekspertų, mokslininkų, Seimo narių ir kitų pareigūnų širdies akys būtų atvertos ir jie išvystų Viešpaties veikimą mūsų šalyje. Kas gi nesibijotų Tavęs, Viešpatie, ir nešlovintų Tavojo vardo?! Juk Tu vienas šventas! (Apreiškimas Jonui 15, 4)
_64x64_9de.jpg)
