Nauja knyga „Milžinų nugalėtojai“

Leidykla „Upė“ išleido jau antrą misionieriaus Leif Hetland knygą, kuri vadinasi „Milžinų nugalėtojai“. Raginame naujomis akimis pažvelgti į pasakojimą apie Dovydą ir Galijotą, mokytis konkrečių kovos taisyklių ir praktiškai pritaikyti principus kasdieniame gyvenime – susidūrus su baime, įveikiant įvairias kliūtis, grumiantis su milžinais, trukdančiais atsiskleisti pašaukimui.

Siūlome knygos ištrauką.

************

suprask dievo laiką

 

Dovydas tarė Sauliui: „Tenenustoja nė vienas dėl jo drąsos! Tavo tarnas eis ir kovos su tuo filistinu“. [...] Tada Saulius tarė Dovydui: „Eik! VIEŠPATS su tavimi!“  

1 Samuelio 17, 32. 37

Dovydas savanoriškai pasišovė susikauti su Galijotu, nes atpažino Dievo pašaukimą. Vaikinas aiškiai suprato, kad šitas mūšis skirtas jam. Tačiau būna ir taip, kad įsitraukiame į mums skirtą kovą, bet netinkamu metu. Klausydamasis Galijoto maurojimų, Dovydas pajuto ne tik pašaukimą, bet ir Dievo skirtą laiką. Jis aiškiai suprato, kada išmušė jo valanda, o tada jau veikė labai greitai – nuskubėjo pas Saulių, tardamas: „Aš susikausiu su juo.“

Kaip žinome, dar gerokai prieš tai pranašas Samuelis patepė Dovydą kaip būsimą Izraelio karalių. Tačiau iškart po patepimo Dovydas sugrįžo prie savo įprastinio darbo – ganyti tėvo avių. Tada dar nebuvo atėjęs laikas tapti karaliumi. Dovydas galėjo susigundęs įsiveržti ir užimti pilį, apsiskelbti naujuoju karaliumi ir pamėginti nuversti nuo sosto Saulių, tačiau jis buvo kantrus ir labai išmintingas, nes suvokė, jog dar ne laikas. Laimė, Dovydas neskubino įvykių pagal savo nusistatytą laiką – jis tiesiog laukė, kada išmuš jo valanda.

Vėliau Dovydas atvyko į kautynių vietą, kur turėjo susikauti su Galijotu. Jo iškovota pergalė turėjo įtvirtinti jį kaip lyderį Izraelio kariuomenėje ir artimais ryšiais susaistyti su Sauliaus šeima. Dovydas pajuto Dievo laiką ir noriai atsiliepė į Jo kvietimą. Dovydas buvo pašauktas būti lyderiu ir ginti Izraelį – ir tą dieną, kai įžengė į kautynių lauką susigrumti su Galijotu, jis pradėjo įgyvendinti savo pašaukimą. Su Galijotu vaikinas susidūrė ne atsitiktinai – tai buvo dramatiška akimirka, lūžis Dovydo gyvenime, kai ėmė pildytis Dievo pašaukimas. Viskas vyko tobulu Dievo laiku, ir Dovydas tąkart iškovojo kur kas daugiau nei vieną pergalę prieš vieną milžiną.

Dovydo istorija mums atskleidžia du Dievo laiko suvokimo aspektus: kad sezonai būna skirtingi ir kad svarbu atpažinti tas dieviškas akimirkas, kai tie sezonai kinta, įvyksta lūžis ir staigus paaukštinimas. Abu tie Dievo skirto laiko aspektai nepaprastai svarbūs ir mes turime juos suprasti, jei rengiamės galynėtis su savo milžinais ir daryti pažangą, siekdami tikslo.

 

LAIkAI IR seZONAI

Nenuostabu, kad Biblijoje vartojami du skirtingi žodžiai laikui apibūdinti – Chronos reiškia „laikas; laikai“, o Kairos – „sezonai; laikotarpiai“. Žmogaus gyvenimas sudarytas iš skirtingų laikotarpių, kiekvienas tarpsnis pasižymi savais ypatumais ir ryškiais lūžiais, kai vyksta kaita. Jei nesuprasime šio esminio principo, tai sieksime nuimti derlių sėjos metu, sodinsime per pjūtį, bėgsime poilsio metu ir ilsėsimės, kai reikės bėgti. Todėl norint įvykdyti savo pašaukimą, labai svarbu atpažinti dvasinius laikus ir sezonus. Norėdami aiškiau suprasti, kaip Dievas žiūri į laiką ir jį matuoja, išsamiau panagrinėkime tuos du žodžius.

Chronos – įprastinis laikas

Žodžio Chronos, kurio šaknis vartojama tarptautiniame žodyje chronologija, reikšmė – „bendra laiko tėkmė, trukmės tarpas, matuojamas metais, mėnesiais, dienomis, valandomis.“ Laikas šiuo atveju reiškia įvairių kasdienių darbų ir įvykių, sudarančių mūsų gyvenimą, trukmę. Tai laikas, kurį praleidžiame keldamiesi, vykdami į darbą, veždami vaikus į mokyklą, ruošdami vakarienę ir panašiai. Šis laikas svarbus Dievo karalystėje – tai laikas, kai formuojasi mūsų įpročiai ir vertybės. Tai laikas, kai mokomės praktiškai pasiekti pergales savo kasdieniame gyvenime ir gauname apreiškimus. Tai laikas, kai mokomės atlikti mažus darbus, nedideles užduotis, kurios paruošia mus didesniems dalykams.

Būtent todėl, gyvendami Chronos laiku, kai atliekame kasdienius darbus, mes turime juos rūpestingai atlikti. Mes nieko negalime atlikti, kad pelnytume artimą bendrystę su Dievu – tai dėl mūsų jau iškovojo Jėzus. Tačiau jei uoliai nepuoselėsime tos brangios dovanos, nesuvoksime, kas mums skirta. Kiekvienas iš mūsų asmeniškai atsakingas už savo augimą, nes mūsų Chronos laikas paruošia mus Kairos akimirkoms.

Kairos – strateginis laikas

Žodis Kairos reiškia „ta akimirka; strateginis laikas; konkreti proga; galimybė“. Tai akimirkos, kai pasiekiama kasdienių mūsų minčių ir maldų kulminacija – kai su skirtuoju likimu arba prasilenkiama, arba susiliejama. Tai akimirkos, kai atsiperka visas mūsų vargas ir sunkios pasirengimo valandos, arba karčiai atsirūgsta mūsų tingumas, mes negirdime Dvasios.

Ganydamas avis, Dovydas gyveno Chronos laiku, kuriuo, atrodytų, nevykdavo nieko ypatingo. Tomis dienomis vaikinas tiesiog dirbo piemens darbą, mokėsi taikliai svaidyti akmenis savo svaidykle ir leisdavo laiką Dievo artume. Būdamas uolus Chronos laike, Dovydas puikiai pasiruošė Kairos akimirkai. Taip per vieną dieną iš avių ganytojo jis tapo milžinų naikintoju. Jei norime tapti milžinų medžiotojais, mes irgi turime išmokti būti uolūs ir ištikimi Chronos laiku, kad žinotume, kaip reaguoti, išmušus Kairos valandai.

 

ATPAŽINTI seZONUs

Norėdami ištikimai vykdyti Chronos laiko įsipareigojimus, turime atpažinti sezoną arba laikotarpį, kuriuo gyvename, ir ką tuo metu mūsų gyvenime atlieka Dievas. Tik tuomet nesipriešinsime tam procesui ir kantriai lauksime Kairos akimirkų. Kadangi Dovydas ištikimai atliko kasdienes (Chronos) pareigas, Dievas per tai jį išmokė, kaip deramai pasiruošti savo, kaip Izraelio karaliaus, pašaukimui įgyvendinti. Jis ištikimai elgėsi ne tik per laikotarpį iki susidūrimo su Galijotu, bet ir per vėlesnį laikotarpį.

Be abejo, Dovydo pergalė prieš Galijotą buvo tik kelio pradžia, o pergalės džiaugsmas trumpalaikis – jis nepateko akimirksniu iš kovos lauko į sosto menę. Dauguma Biblijos tyrinėtojų mano, kad Dovydą Izraelio karaliumi Samuelis patepė, kai šis buvo dar paauglys, o karaliumi jis tapo būdamas apie trisdešimties metų amžiaus. Net ir tapęs Judo valdovu, jis ne iš karto suvienijo Izraelį – tam prireikė septynerių metų.

Dovydo gyvenimo kelionė – puikiausias pavyzdys, parodantis, kaip Dievas suskirstė mūsų likimą tam tikromis atkarpomis, dieviškais laikotarpiais. Vos Dovydas spėdavo įsijausti į naują sezoną, Dievas jį staiga pakylėdavo į naują patepimo lygmenį. Dovydo gyvenimas atskleidžia dievišką gyvenimo mokyklą. Kaip mokykloje mes studijuojame, mokomės, o vėliau laikome egzaminą, taip ir gyvenimas su Dievu vyksta pagal panašų modelį: Dievas mus moko, apginkluoja, parengia vienam sezonui, tada ateina išbandymas. Jeigu jį atlaikome, įvyksta lūžis ir prasideda naujas tarpsnis, kuriame dar daugiau patepimo. Tie išbandymai bei išmėginimai dažniausiai ištinka mus milžinų pavidalu. Nors jie atrodo kaip problemos, iš tikrųjų tėra dieviškos proveržio galimybės.

Svarbiausia – atpažinti sezoną ir išmokti Dievo teikiamas pamokas, tada būsime pasirengę proveržiui, kai jis ateis išmėginimo forma. Kartais žmonės sako: „Jei ir neišlaikai Dievo siųsto išbandymo, tai gali mėginti kitą kartą.“ Nors tikiu, kad Dievas noriai suteikia mums antrą šansą, neturiu nė menkiausio noro šimtą kartų perlaikyti sunkių „egzaminų“. Mieliau jau pasiruošiu taip, kad kiekvieną išlaikyčiau geriausiai, – nenoriu netekti pažangos ir paaukštinimo, kuris laukia sėkmingai išlaikius išbandymą.

 

Leif Hetland „Milžinų nugalėtojai“

Knygą galite įsigyti Vilniaus evangelinėje bažnyčioje, elknygynas.lt, upe-leidykla.lt, patogupirkti.lt knygynuose „Katalikų pasaulis“, Šv. Kazimiero knygyne Kaune, Miesto bažnyčioje Klaipėdoje.

Bendrinti: