2023 m. pavasarį Vilniaus evangelinės bažnyčios dizainerės Gedos Žyvatkauskaitės kvietimu bažnyčios patalpose buvo surengta Estijos dailininko Rainer Kurm paroda „2014–2022 m. tapyba: Kintantys peizažai“. Vėliau dailininko darbai buvo eksponuoti Vilnius TECH bibliotekoje ir Estijos ambasadoje Vilniuje.
Reiner Kurm
Rainer Kurm (g. 1968 m.) – savamokslis aliejinės tapybos dailininkas, lankęs tapybos kursus Estijos dailės universitete. 1985–1992 m. studijavo dailę Tõniso Vinto grafikos studijoje.
Dailininkas nuo 1987 m. dalyvauja dailės parodose, taip pat yra Estijos dailininkų sąjungos narys, o nuo 2017 m. dalyvauja Estijos krikščionių menininkų tinklo „Artest Plus“ (parodos, konferencijos), Estijos evangelikų aljanso meno komiteto veikloje ir Baltijos šalių menininkų parodose, rengiamose bendradarbiaujant su „Bridge Builders International“. R. Kurm yra „Stuudio22“ ir meno grupės „Vedelik“ („Liquid“) narys.
Rainer Kurm parodų ir savo kūrybos pristatymas:
„Parodose pradėjau dalyvauti aštuntojo dešimtmečio pabaigoje su grupe „Stuudio22“. Šiai grupei būdinga geometrinė ir estetinė kalba, daugiausia išreikšta grafikos priemonėmis. Studija atstovavo labiau avangardinėms nuostatoms, kurios priešinosi tradicinei meno panoramai ir įkvėpimo ieškojo XX a. pradžios abstrakčios meno kalbos formose (Kandinskis, Mondrianas, De Stijl, kubizmas, dadaizmas), pranašavusiose artėjančius seisminius visos visuomenės pokyčius. Bėgant metams geometrinė vizualinė kalba mano paveiksluose keitėsi, atsirado daugiau realistinių detalių ir motyvų iš supančios aplinkos, gamtos bei žmogaus ir Kūrėjo santykio. Paveikslų motyvai – abstrakčios / pusiau abstrakčios geometrinės kompozicijos ir peizažai. Motyvai atspindi gyvenamąją aplinką, kuriai būdingos šiaurietiškos tonacijos, ir gilų bei pagarbų santykį tiek su Kūrėju, tiek su gamta, tiek su kūryba. Šie žodžiai estų kalboje iš tiesų yra labai panašūs: looja, loodus, loovus“.a
Prieš I, 2020 m. 60 x 60 cm, aliejus. Fragmentas
Peizažas su pamirštu kvadratu I, 2022 m. 70x73 cm, aliejus. Fragmentas
Peizažas su pamirštu kvadratu II, 2022 m. 70x73 cm, aliejus. Fragmentas
Raineri, paveiksluose dažnai vaizduojate tamsų dangų. Ar tai kaip nors susiję su jūsų nuotaika?
Man pačiam apie tai spręsti sunku, gal kas kitas geriau galėtų pasakyti. Taip, aš tapau tamsų dangų, bet yra darbų ir lengvesnės bei šviesesnės nuotaikos. Žinoma, pastarųjų metų įvykiai, karo Ukrainoje grėsmė ir prasidėjęs karas neabejotinai paveikė mus visus, suvokiame mes tai ar ne.
Vaizdas pro langą: Lapkritis, 2022 m. 70x73 cm, aliejus. Fragmentas
Naujoji Jeruzalė, 2022 m. 60x80 cm, aliejus. Fragmentas
Jūsų geometriniai paveikslai primena mokslinės fantastikos filmus. Ar ši sritis paveikė jus ir kiek paveikė?
Technologijų ir meno priešprieša egzistuoja nuo XX a. pradžios, kai geometrinis menas ėmė rodyti naują, urbanistinę aplinką, paplito mašinų vaizdavimas. Šiaip nesu didelis mokslinės fantastikos gerbėjas, tačiau ši aplinka tikrai padarė įtaką mano formavimosi metais. XX a. devintame dešimtmetyje pradėjau lavinti įgūdžius studijoje „Stuudio22“, kurios vadovas Tõnis Vintas labai domėjosi moksline fantastika. Vienas mėgstamiausių Vinto filmų – Stanley Kubricko „Kosminė odisėja“, kuris padarė įspūdį ir man. Tačiau šiuo metu filmų nelabai žiūriu. Manau, kad man įtakos turėjo ir kitas dalykas – laikas, praleistas su tėvu jo darbo vietoje Talino technologijos universitete. Jau devintame dešimtmetyje jis dirbo su kompiuteriais – tik tuo metu mašinos buvo didžiulės kaip spintos. Prisimenu ilgus, silpnai apšviestus universiteto koridorius ir kompiuterius su mirksinčiomis lemputėmis. Tai priminė mokslinės fantastikos filmus – atrodė, kad esu erdvėlaivyje.
Vaizdas pamirštame mieste, 2019 m. 50x70 cm, akrilas. Fragmentas
Kompozicija IV, 2014 m. 60x80 cm, aliejus ir akrilas. Fragmentas
Kokie jūsų įspūdžiai apie Vilnių?
Vilnius yra nepaprastas miestas, jis labai skiriasi nuo Talino ir Rygos. Mastelis, proporcijos, logika leidžia įsivaizduoti daugiasluoksnę šimtmečių istoriją. Mane įkvepia didinga, baimę kelianti ir įvairi sakralinė Vilniaus architektūra – daugybė katedrų, sinagogų, bažnyčių, vienuolynų. Be to, Vilnius ir geografiškai yra kitoks.
Kai kurie žiūrovai atkreipė dėmesį, kad jūsų paveikslai turi panašumų su lietuvių dailininko
M. K. Čiurlionio darbais. Ar jis taip pat padarė jums įtaką?
M. K. Čiurlionis Estijoje labai mylimas, savo laiku buvo legenda. Žavi jo vidinė laisvė, nepaprastas dvasingumas, savitas stilius ir techninių įgūdžių meistriškumas. Jo darbus labai vertino ir meno istoriją studijavusi mano močiutė Helga. Ji turėjo jo paveikslų knygą, su kuria elgėsi labai pagarbiai. Mes vis dar turime tą knygą. M. K. Čiurlionį labai gerbė ir mano pirmasis dailės mokytojas Kalju, vėliau tapęs pastoriumi, – jis ypač vertino
M. K. Čiurlionio dvasingumą. Svarbu pabrėžti, kad ši meno rūšis buvo labai vertinama X X a. devintojo dešimtmečio pradžioje, kai mūsų šalys dar buvo komunistinėje okupacijoje. M. K. Čiurlionio kūryba spinduliuoja ypatingu šventumu.
Ryto peizažas, 2018 m. 60x60 cm, akrilas ir aliejus. Fragmentas
Žiemos vakaras, 2022 m. 50x70 cm, aliejus. Fragmentas
Jūsų paveiksluose yra dalykų, kurie paprastai netaikomi aliejinėje tapyboje. Tai paviršius, padengtas punktyrinėmis linijomis, plokštumas kertančios tiesios, labai plonos linijos. Kokiomis techninėmis priemonėmis to pasiekiate?
Dažniausiai naudoju tradicines tapybos priemones, nėra jokių specialių techninių dalykų. Tiesesnėms linijoms naudoju dažymo volelį, sluoksniams – kartais dažymo mentelę, o labai plonoms linijoms nubrėžti naudoju 0 dydžio teptuką. Taip pat stengiuosi kuo ploniau sluoksniuoti dažus.
Per kiek laiko nutapote vieną paveikslą?
Aliejiniai dažai džiūsta ilgai, tad tai ir nustato tam tikras ribas. Paprastai vienam paveikslui sukurti prireikia vieno ar dviejų mėnesių. Žinoma, visą šį laiką dirbu ne prie vieno paveikslo, nes prieš pradedant tepti kitą dažų sluoksnį reikia laukti, kol išdžius ankstesnis. Taigi, vienu metu dirbu prie kelių paveikslų. Būna ir taip, kad jau pabaigus darbą ir praėjus net keliems mėnesiams noriu paveikslą kiek patobulinti, uždėti dar keletą sluoksnių dažų. Dažnai tai darau dėl to, kad aliejiniai dažai džiūdami tamsėja. Manau, kad daugelis menininkų tai daro; tai nėra unikalu.
Abstraktūs geometriniai motyvai sukuria įspūdį, kad turite būti studijavęs kokią techninę profesiją. Ar tikrai?
Tiesą sakant, apie techniką ir technologijas aš neišmanau, bet mūsų visų kasdienėje aplinkoje gausu technologijų, norime to ar ne...
Kaip renkatės motyvus naujam paveikslui, ar sunku apsispręsti?
Aš nuolat darau eskizus. Turiu mažas eskizų knygeles, kurios, prireikus, gali tilpti į mano krepšį. Taigi, dažniausiai idėją renkuosi iš eskizų knygelės, o tada lieka tik apsisprendimas ir pasirinkimas. Ir tai jau savaime labai įdomu – gyvenime pasirinkimai būtini. Kiekvienas gali nusipiešti tokių mažų eskizų, jų eiliškumas parodo, kaip laikui bėgant atsiranda, keičiasi ar išnyksta kai kurios formos ir elementai. Visa tai susiję su mūsų protu ir pojūčiais, o vizualizacija yra svarbi šių procesų stebėjimo ir prasmės suteikimo jiems dalis.
Ar kai kurie paveikslai susieti su tam tikra dvasios būsena arba emocijomis?
Kaip minėjau, vienam kūriniui prireikia mėnesių, ne dienų, todėl per tokį ilgą laiką mano nuotaika keičiasi daugybę kartų. Taip, tam tikra prasme paveikslai išreiškia tam tikrą emociją, nes eskizai paveikslui sukuriami per trumpesnį laiką ir jie išsaugo tos laiko akimirkos energinį kodą.
Tačiau tapybos procese įvairiuose sluoksniuose būna įvairių impulsų, emocijos pradeda sietis viena su kita, tarsi persipindamos.
Jūsų peizažuose dažni kalnų motyvai. Bet juk Estija yra gana plokščia šalis – ten nėra didelių kalnų. Kokios geografinės vietovės jus įkvėpė?
Taip, išties Estijos šiaurė yra itin lygi, bet mes turime dešimtis kilometrų nuostabių pakrantės uolų. Taigi, įkvėpimo galima pasisemti ir ten. Ir Europoje yra labai įdomių kraštovaizdžių, nereikia toli keliauti, kad rastum kalnuotą kraštovaizdį.
Kaip susidomėjote abstrakčia tapyba?
Tuo domėtis pradėjau dar besimokydamas „Stuudio22“ Taline. Studijos įkūrėjas grafikas Tõnis Vintas su kitais bendraminčiais, tuo metu jaunais menininkais, Maran, Põllu, Sooster XX a. septintame dešimtmetyje pradėjo meno revoliuciją. Jie siekė išvaduoti meną iš visai visuomenei primesto stalininio teroro ir socialistinio realizmo režimo. Tõnis Vintas įvertino „Bauhaus“ (modernizmo architektūros ir dizaino srovė – vert. pastaba) palikimą, meno poveikį aplinkai, meną, siejamą su taikomąja daile, dizainu ir architektūra.
Tai buvo rimta kova. Aš visada žavėjausi žmonėmis, kurie sąmoningai prieštarauja oficialiai priimtai vertybių sistemai, nors ir susiduria su kaltinimais formalizmu, kitais rimtais nusižengimais ar net tuo, kad yra Vakarų agentai. Kova su socrealizmo diktatūra – jautri tema, kurią šiek tiek nušvietė Estijos meno istorikai. Tačiau nuolat girdime nuomonių, kad nereikia teisti praeities.
Vėjuotas krantas, 2022 m. 70x73 cm, aliejus. Fragmentas
Ar turite mėgstamą spalvą?
Nors ir neoriginalu, manau, kad labiausiai turbūt mėgstu pilką spalvą. Kartais spalvos gali veikti gana agresyviai, o pilka įneša harmonijos, pusiausvyros. Ir gamtoje pilka spalva, ypač pavasarį, yra tiesiog nuostabi. Pilka lietingų dienų šviesa rodo mums beribį begalinės Dievo išminties gailestingumą.
Trumpai papasakokite apie Baltijos šalių menininkų bendradarbiavimą.
Su Latvijos ir Lietuvos menininkais esame surengę labai įdomių bendrų parodų Rygoje, Taline ir JAV. Vasarą Latvijoje, Kuržemės regione, rengiame meno stovyklas. Taline vyko meno konferencijos Artest Plus, Arts plus, BBI, Imago Dei. Žaviuosi žmonėmis, kurie turi energijos, žinių ir jėgų organizuoti tokius tarptautinius renginius. Mums labai pasisekė, kad daug metų bendradarbiaujame su Imago Dei vadovu Charlesu Kelley – tikiuosi, kad jis ir toliau skirs mums laiko.
XX a. pradžioje Baltijos šalių menininkų bendradarbiavimas suvaidino tikrai svarbų vaidmenį. Glaudžius ryšius puoselėjo latvių menininkai, Rygos menininkų grupė, kuriems didžiulę įtaką turėjo kubizmas, ir Estijos menininkų grupė, kurios nariais buvo visi žymiausi Estijos avangardistai. 1924 m. įvyko pirmoji bendra Estijos ir Latvijos menininkų dailės paroda. Buvo sumanyta ir trijų Baltijos šalių abstrakčiojo geometrinio meno paroda, tačiau dėl finansų stokos ji nebuvo surengta.
Parengta pagal pokalbį Rainer Kurm parodos pristatymo metu Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH), 2023 m. balandžio 14 d.
Pokalbį išvertė Lina Tamonytė
_64x64_9de.jpg)
