Serialas „Išrinktieji“, prabilęs ir lietuviškai

Serialas „Išrinktieji“ (angl. „The Chosen“) – tai populiarus daugiaserijinis kelių sezonų projektas apie Jėzų ir Jo mokinius. Seriale ne tik pasakojamos biblinės istorijos, bet daug dėmesio skiriama ir veikėjams, dialogams, emocijoms. Projektas, pradėtas vykdyti 2019 m., iš pradžių buvo finansuojamas žiūrovų aukomis. Netrukus jis sulaukė neregėto populiarumo ir šiandien jau turi šimtus milijonų gerbėjų visame pasaulyje. „Išrinktuosius“ nemokamai galima žiūrėti svetainėje thechosen.tv, be to, daugumai serijų galima pasirinkti lietuviškus subtitrus arba įgarsinimą lietuvių kalba. Apie šį projektą, jo išskirtinumą ir vertimo į lietuvių kalbą subtilybes XFM radijo laidoje „Gyvieji šaltiniai“ pasakojo Vilniaus evangelinės bažnyčios šlovinimo tarnystės vadovė ir serialo „Išrinktieji“ vertėjų į lietuvių kalbą grupės vadovė Rita Brazaitienė.

Rita, gal galėtum trumpai apibūdinti serialą „Išrinktieji“ žmogui, kuris dar nieko apie jį negirdėjo?

Tai pirmasis serialas apie Jėzaus ir jo mokinių gyvenimą. Netrukus pasirodys šeštasis sezonas, suplanuoti septyni. „Išrinktųjų“ siužetas bei serialo veikėjų – Jėzaus mokinių, žmonių, kurie su Juo vienaip ar kitaip susitiko, – paveikslai sukurti bandant atrasti sąsają su šiuolaikinio žiūrovo gyvenimu. Jame pasakojamos istorijos, daugeliui žinomos iš Evangelijų, bet kartais mes ne viską aiškiai suprantame, nes veiksmas vyksta ne mūsų laikmečiu, kitokiomis aplinkybėmis. Tad „Išrinktieji“ nuo pat pirmos serijos sudomina žiūrovą betarpiškumu, o Jėzaus pasakojimai ir žmonių susitikimai su Juo tampa aktualūs ir gyvi.

Ar mėgsti žiūrėti krikščioniškus filmus ir domiesi kitais panašiais meniniais projektais? Kuo, tavo manymu, tie kiti projektai skiriasi nuo „Išrinktųjų“?

Kai pirmą kartą pamačiau šio projekto, tada dar visai naujo serialo, nuorodą, pagalvojau, jog greičiausiai nieko įdomaus neišvysiu. Visgi iš smalsumo pasižiūrėjau pirmąją seriją ir iškart pamačiau skirtumą. Biblinių, krikščioniškų filmų nėra daug, o ir istorijos jose dažnai pasakojamos tiesiogiai, tarsi linijiniu būdu. Viena vertus, toks pateikimas atspindi tiesą, bet yra gerokai nutolęs nuo mūsų gyvenimo, nes įvykiai vyko daugiau kaip prieš du tūkstančius metų. Kita vertus, nors kontekstas pasikeitęs, vis tiek Biblijos tiesos išlieka aktualios. Manau, kad „Išrinktųjų“ autoriams pavyko suderinti abi šias puses – neiškreipti biblinių tiesų ir aktualiai jas pateikti.

Kalbant apie kitus mano matytus krikščioniškus filmus, negaliu sakyti, kad jie neteisingi. Bet jie tarsi „pakylėti nuo žemės“, nesusiję su mūsų kasdienybe. Žinoma, kai kuriems žmonėms jie kalba, bet, spėju, kad daugumą atbaido, kaip buvo ir man. Kartais, išgirdusi apie naują krikščionišką filmą, pagalvodavau, kad tikriausiai ir vėl matysiu panašią „nuo žemės atitrūkusią“ istoriją, kuri neturi nieko bendro su manimi. O ėmusi žiūrėti „Išrinktuosius“ supratau, kad požiūris ir scenarijus čia visiškai kitokie, ir tai man labai patiko. Nors gal ne viskas seriale idealu, yra diskutuotinų dalykų, bet jaudina svarbiausias aspektas – suaktualintos Dievo ir žmonių istorijos.

Kokiomis aplinkybėmis pirmą kartą susidūrei su „Išrinktaisiais“? Ar iškart gimė mintis šį serialą versti į lietuvių kalbą?

Berods, kažkas iš pažįstamų „Facebook‘e“ paskelbė serialo nuorodą. Tada jį buvo galima žiūrėti tik per programėlę telefone. Kai kurie pirmosios serijos momentai sukėlė šypseną, bet mane sudomino būtent kitoks požiūris. Tada ėmiau žiūrėti kitas serijas ir supratau, jog tai visiškai kitoks filmas apie Jėzų ir žmones, kurie su Juo susitiko. „Išrinktųjų“ autoriai naudojasi savo kūrybine laisve bei vaizduotės galia ir pasakoja Biblijoje minimų žmonių istorijas, kokios jos galbūt galėjo būti. Pamatome jų gyvenimo kontekstą – kaip jie savo aplinkoje susitinka su Jėzumi ir kaip Jėzus pakeičia jų gyvenimą. Tai jau nebėra vien tik faktų iš Biblijos atpasakojimas, bet ir galimų gyvenimiškų situacijų pateikimas, kuris labai padeda į tas istorijas įsijausti.

Tuo metu, kai serialą aptikau, jį jau buvo galima žiūrėti ne tik angliškai, bet ir keliomis kitomis kalbomis. Ir tada mano bičiulei Elenai Kaminskienei kilo mintis – o ką, jeigu mes išverstume šį serialą į lietuvių kalbą? Įkvėpta tos minties, susiradau kontaktus ir užklausiau, ar tai būtų įmanoma. Pasirodo, įmanoma! Tuomet dviese (vėliau prisijungė daugiau žmonių) ėmėme versti filmą į lietuvių kalbą. Dabar jau prieinami ne tik lietuviški subtitrai, bet ir įgarsinimas.

Dažnai mes neįsivaizduojame, kiek darbo reikia įdėti, kad tokio masto serialas prabiltų lietuviškai. Ar galėtum daugiau papasakoti apie patį procesą ir savo vaidmenį siekiant šio tikslo?

Kai ėmėmės vertimo apie 2020 m., nė neįsivaizdavome, kaip tai išsiplės. Per tą laiką keitėsi labai daug dalykų pačioje filmo „Išrinktieji“ kūrėjų komandoje. Viskas prasidėjo nuo komandinio darbo platformos. Netgi pirmojo sezono finansavimas buvo sutelktinis – tada jis pranoko visus lūkesčius ir sumušė visus rekordus. Pradžioje vertimas buvo organizuojamas panašiu komandiniu principu – galėjo prisijungti vos ne kiekvienas norintis, o vėliau, taikant tam tikrą sistemą, būdavo atrenkamas geresnis variantas. Nuo to laiko procesai, naudojamos platformos ir darbo būdai ne kartą keitėsi, kol galiausiai nusistovėjo.

Dabar vertimą į daugybę pasaulio kalbų organizuoja ir finansuoja JAV įkurtas fondas „Come and See“. Fondas pasitelkė į pagalbą pasaulinę kompaniją „Iyuno“, turinčią atstovus ir Lietuvoje. Samdomi vertėjai, subtitrų tvarkytojai, atliekamas įgarsinimas, o tekstus redaguoja atrinkti atsakingieji redaktoriai. Kiekvienoje šalyje ieškoma žmonių, kurie galėtų užtikrinti, kad vertimas nenukryptų nuo Biblijos, neprasilenktų su krikščionišku mokymu, atitiktų serialo kūrėjų nuostatas, nes kartais vertimą atlieka ir netikintys žmonės. Toks patikimo tikrintojo Lietuvoje statusas suteiktas man.

Gal galėtum pasidalinti, kaip atrodo vertėjo darbas? Esi išvertusi nemažai giesmių, tad ar įgarsinimui padeda tavo muzikinis išsilavinimas?

Prie įgarsinimo aš nedirbu, nes serialą įgarsina minėtos kompanijos pasitelkti profesionalūs aktoriai. Aišku, mes, vertėjai, stengiamės, kad ilgos frazės pernelyg nesutrumpėtų, ir atvirkščiai. Taip pat nežinau, ar „Išrinktųjų“ vertimą galima lyginti su giesmių vertimu, juk tai nėra dainuojamas, bet kalbamas tekstas. Beje, kai kuriose serijose skamba ir giesmės, kurias tenka šiek tiek adaptuoti, pritaikyti prie melodijų, taigi praverčia ir giesmių vertimo patirtis. Darbas vyksta paprastai: yra nedidelė vertėjų komanda, kuri viską išverčia, vėliau keli iš mūsų bendradarbių viską peržiūri, sutikrina, koreguoja ir siunčia toliau – įgarsinti, sutitruoti. Tuomet laukiame rezultato.

Su kokiais iššūkiais susiduriate verčiant šį serialą, prie ko reikia ilgiausiai sukti galvą?

Didžiausias iššūkis turbūt yra anglų ir lietuvių kalbų struktūros skirtumai. Rodos, serialo tekstą nesudėtinga išversti pažodžiui, bet dažnai toks vertimas skamba nenatūraliai. Taigi ieškome įvairiausių būdų, kaip pasakyti sklandžiau, paprasčiau. Sunkiausia būna susidūrus su frazėmis, kurios tiesiogiai neišverčiamos, ir tenka ieškoti kokių nors atitikmenų, kad vertimas atspindėtų originalaus teksto prasmę. Iššūkiai turbūt tie patys, kaip ir verčiant bet kokį anglišką tekstą į lietuvių kalbą.

Kaip tu manai, ką serialo kūrėjai daro išskirtinai gerai? Paminėk kelias ypatybes, kurias galima tikrai girti ir jomis džiaugtis.

Visų pirma, puikus serialo turinys – scenarijaus autoriai išties genialūs. Manau, jiems pavyksta atskleisti žmogiškąją mūsų Viešpaties Jėzaus pusę, juk Jis buvo ne tik Dievas, bet ir žmogus. Tai labai prie Jo priartina.

Verta paminėti ir darbą, kurį serialo kūrėjai lygiagrečiai atlieka socialinėje žiniasklaidoje – savo „YouTube“, „Facebook“, „Instagram“ paskyrose: jie kuria labai daug palydimojo turinio. Tai įvairiausių žmonių istorijos, pasakojimai iš filmavimo užkulisių, pokalbiai su aktoriais, pokalbiai su teologais apie visas temas, kurios gvildenamos seriale. Labai daug liudijimų – pamatę serialą žmonės pasakoja, kaip jie priartėjo prie Dievo, pradėjo daugiau skaityti Bibliją, Dievo žodį pradėjo matyti kitomis akimis, viskas nušvito naujomis, tikroviškomis spalvomis. Išties pateikta daug gražių istorijų, kurių tikrai verta pasiklausyti, ir kartais jos gali sujaudinti net stipriau negu pats serialas. Šią papildomą medžiagą galima rasti tiek minėtame puslapyje thechosen.tv, tiek socialinėje žiniasklaidoje. Akivaizdu, kad žmonės visame pasaulyje yra tikrai stipriai serialo paveikti.

Priminei per „YouTube“ rodytą reklamą su aktoriumi, kuris vaidina Jėzų – jis kviečia kartu pasimelsti. Man tai viena įsimintiniausių reklamų. O iš paties serialo, ko gero, labiausiai įsiminė istorija apie muitininką Matą, apie jo kitoniškumą, sunkumus pritapti... Kas labiausiai įsiminė tau?

Šiuo metu jau išleisti keturi „Išrinktųjų“ sezonai, nuostabu, kad visus juos galima žiūrėti ir lietuviškai – įgarsintus ir sutitruotus! (https://watch.thechosen.tv ir per Telia Play).

Yra labai daug jaudinančių momentų. Ne taip paprasta išskirti konkrečius momentus. Sakyčiau, kad skirtingais gyvenimo momentais „kabina“ skirtingos istorijos. Man, pavyzdžiui, labai patiko tai, kaip buvo parodytas Natanaelio susitikimas su Jėzumi, kuris jam pasakė: „Kai buvai po figmedžiu, Aš mačiau tave.“ Skaitydama apie tai Evangelijoje kartais galvodavau: na, ir kas čia tokio, kad pamatė jį po figmedžiu? Mums tai nieko nesako, o serialo kūrėjai iš tos frazės sugalvojo visą pasakojimą, ir ji suskambo nuostabiai gyvai ir įtikinamai. Panašių momentų yra ir daugiau, na, kad ir įsimintina Marijos Magdalietės istorija iš pirmosios pirmojo sezono serijos.

Žinoma, seriale yra vietų, kur kai kurios istorijos, tam tikri dialogai, pokalbiai atrodo kiek pritempti prie šių dienų konteksto. Pavyzdžiui, mokiniai kalbasi tarpusavyje arba su Jėzumi ir gvildena kažkokią temą, kuri vargu ar buvo aktuali prieš du tūkstančius metų, ir greičiausiai Jėzus su mokiniais jos neaptarinėjo. Tačiau visame serialo kontekste tai tampa priimtina. Jautriai parodytos kančios, ligos, negalios temos ir tai, kaip Jėzus gydo, myli, kaip Jis elgiasi su žmonėmis, kurie nuklydo nuo tikėjimo. Labai daug įvairiausių momentų paliesta ir įvilkta į Evangelijos rūbą – tai atrodo natūraliai ir kalba žmonėms šių dienų situacijose. Ir tai nenukrypsta nuo Jėzaus mokymo. Patys autoriai sako, kad jų tikslas yra aktualizuoti Jėzaus gyvenimą ir visas Jo istorijas. Atrodo, jiems pavyko tai padaryti – priartinant jas prie šių dienų kasdienybės ir iššūkių.

Minėjai, kad režisieriai leido sau tam tikrą kūrybinę laisvę, tam tikrus sprendimus. Ar seriale yra momentų, kurie tau pasirodė mažiau vykę arba su kuriais nesutinki?

Nepamenu nė vieno tokio momento, apie kurį būčiau norėjusi pasakyti „tai nebibliška“. Nors yra dalykų, dėl kurių žiūrovai netgi pyksta. Pavyzdžiui, scena, kai Jėzus ruošiasi Kalno pamokslui: kartoja, mąsto, kokias frazes vartoti, netgi tariasi su savo mokiniu Matu. Kai kas tam nepritaria, tvirtindami, kad Jėzus viską darė spontaniškai, Jis negalėjo taip ruoštis, mąstyti ar mintinai kalti frazes. Bet kodėl gi ne? Mes nežinome, kaip buvo, juk Biblijoje apie tai neparašyta. Greičiausiai serialo kūrėjai norėjo parodyti, kad Jėzus buvo ir Dievas, ir žmogus, kuris patyrė visus žmogiškuosius išbandymus ir gundymus. Ir tai pasiteisina, nes mums lengviau priimti Jo žodžius, žinant, kad Jis pats buvo žmogus. Žiūrovui įdomu, kaip veikėjai kuria tarpusavio santykius, kas vyko, kai jie dar nebuvo Jėzaus pasekėjai.

Išties seriale Jėzus ne tik Viešpats, bet ir draugas, Jį gali vadinti broliu ir jaustis Jo šeimos dalimi. Jei galėtum ką nors patobulinti ar pakeisti ankstesniuose arba būsimuose sezonuose, kas tai būtų?

Apie tai nemąsčiau... Gal keisčiau vieną ar kitą aktorių? Pavyzdžiui, keitėsi Pilypo vaidmens atlikėjas ir, žmogiškai vertinant, aktorius, kuris dabar vaidina Pilypą, galbūt nėra labai stiprus... Galbūt galėjo likti tas pirmasis aktorius, nors, kita vertus, mes nežinome, dėl kokių priežasčių jis buvo pakeistas.

Visada galima kabinėtis prie smulkmenų – kažkas patinka, kažkas nepatinka. Man, pavyzdžiui, seriale ne itin patinka, kad Biblijos veikėjų vyrų drabužiai yra trumpoki, nors serialo kūrėjai teigia, kad gilinosi į istorinį kontekstą... Visgi nežinia, ar tikrai pakankamai buvo įsigilinta. Taip pat pasitaiko nemažai amerikoniško pritraukimo prie šių dienų konteksto, kartais šiokio tokio dirbtinumo – nežinau, ar tai daryta sąmoningai, ar ne. Yra dalykų, kurių tais laikais nelabai buvo, bet tiek to... Visas šias smulkmenas atsveria tai, kad seriale nenukrypstama nuo istorijų apie Jėzų ir Jo mokinius, todėl sakyčiau, jog serialo tikslas tikrai pasiektas.

Ar taip atidžiai žiūrint serialą, su juo dirbant tau kilo kokių naujų įžvalgų apie Evangeliją, apie Jėzų, kuriomis norėtum pasidalinti?

Sustiprėjo noras daugiau mąstyti apie Jėzaus žodžius, dar atidžiau į juos įsiklausyti. Kitaip pradėjau skaityti mokinių istorijas, apaštalų darbus – jos išties tapo man aktualesnės. Noriu daugiau gilintis į Šventąjį Raštą, daugiau kalbėtis su Jėzumi maldoje. Nesakau, kad „Išrinktieji“ tapo kažkokiu „lemiamu veiksniu“ mano krikščioniškojo gyvenimo kelyje, bet tikrai sužadino didesnį smalsumą ir užtikrintumą, kad Jėzus yra mano Viešpats, aš noriu su Juo būti, noriu daugiau Jį pažinti, noriu, kad Jis būtų man artimesnis.

Ko palinkėtum lietuviams žiūrovams, kurie pirmą kartą įsijungs „Išrinktuosius“ ir žiūrės serialą su subtitrais arba klausydamiesi lietuviško įgarsinimo?

Palinkėčiau tiesiog atsipalaiduoti, žiūrėti ir gal nelabai kabinėtis prie detalių ar dialogų. Galima tiesiog smalsiai žiūrėti, įsiminti tam tikras istorijas, pažvelgti į jas kitomis akimis... Jau girdėjau lietuvių atsiliepimų, kad „Išrinktieji“ padėjo atgaivinti santykius su Jėzumi. Labai linkiu, kad tokių liudijimų būtų kuo daugiau.

Taip pat norėtųsi, kad atsirastų daugiau žmonių, kurie aktyviai skleistų žinią apie šį serialą, reklamuotų jį ir užsiimtų jo sklaida. Nes mums, vertėjų komandai, tam trūksta pajėgumų. Tad jei girdite šį mano šauksmą tyruose ir šis raginimas randa jumyse atgarsį, galbūt galėtumėte, pavyzdžiui, dalytis naujienomis apie serialą „Facebook’o“, „Instagram’o“ platformose, gal norėtumėte sukurti paskyrą ar grupę, bendrinti pačių serialų kūrėjų skelbiamas naujienas, mintis, kad jos pasiektų kuo daugiau žmonių.

Gal gali keliais sakiniais apibendrinti, kodėl verta žiūrėti „Išrinktuosius“, šį serialą reklamuoti ar prie jo dirbti?

Šiame seriale Jėzaus istorija pasakojama labai gyvai, ir tai padeda mums atsisakyti tam tikrų žmogiškų įsivaizdavimų ir tradicinio požiūrio, kuris galbūt trukdo pažinti Gyvąjį Dievą. Juk kartais tiesiog nesugebame nusukti nuo „tradicinių“ mąstymo bėgių ir į Šventąjį Raštą, į Jėzų ir Jo gyvenimą, į Jo mokinių gyvenimą pažvelgti kitomis akimis. „Išrinktieji“ padeda mums tai padaryti, ir, manau, tai didžiausia šio serialo stiprybė.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Janušaitytė