Penktąja Liudviko Rėzos vardo premija šįmet apdovanota filologė, Mažosios Lietuvos raštijos tyrėja, vertėja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Liucija Citavičiūtė.

Kunigo K. Donelaičio pamokslai
K. Donelaitis pamokslus sakė lietuvių ir vokiečių kalbomis. Amžininkai apie juos atsiliepė labai palankiai.

Religiniai K. Donelaičio „Metų" motyvai ne vieną tyrinėtoją paskatino ieškoti poemos sąlyčio su Šv. Raštu, o kai kurios poemos vietos - nuopuolio istorija, apokaliptiniai įspėjimai - sukėlė asociacijų net su pamokslais.

Ar tiesa, kad Jėzaus gimimas sutapo su žvaigždės-kometos pasirodymu? O gal tai buvo spindinčių dangaus kūnų susitikimas? Kiti kalba apie įspūdingo ryškumo žvaigždę.

Abraomas Kulvietis (apie 1510/1512-1545 06 06) - pirmasis Renesanso humanistinio išsilavinimo idealus įgyvendinęs lietuvis, Lietuvos religinės minties pradininkas, Lietuvos Katalikų bažnyčios ydų kritikas, Reformacijos įkvėptų evangelizmo (protestantizmo) idėjų pagrindėjas Lietuvoje.

Pirmajame Bažnyčios visuotiniame Susirinkime buvo svarstomas paprasčiausias, tačiau ir giliausias klausimas: kas yra Jėzus Kristus?.

Didieji viduramžių protai kompromisą rado Aristotelio filosofijoje. Aristotelis, skirtingai nei jo mokytojas Platonas, laikėsi nuosaikesnio požiūrio į realybės prigimtį. Jis manė, kad universalijos (idėjos) egzistuoja objektyviai, bet ne atskirai nuo konkrečių daiktų, tai yra - juose pačiuose arba jų suvokime.

„Scholastika" yra ko gero mažiausiai mielų asociacijų sukeliantis žodis gyvenimo malonumų ištroškusiam XXI amžiaus pasaulio piliečiui. Daugeliui šis žodis siejasi su „tamsiaisiais viduramžiais", dogmų „kalimu", sausa bei atgyvenusia filosofija.

Lapkričio 5-ąją Lietuvos mokslų akademijoje vyko Reformacijos dienai skirtas disputas „Reformacija Lietuvoje: asmenybės, procesai, idėjos", kuriame įžvalgomis dalinosi doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė ir prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.

Sakykite, kodėl protestantai stipriai remiasi Raštu, o ne Dievu? Jūsų liudijimuose girdėjau apie Dykumos Tėvus. Pasak jūsų, jie net Rašto neturėjo, bet pasitikėdavo malda ir Dievu. Kodėl jūs nekalbate paprastai ir aiškiai, o nuolatos pabrėžiamas Raštas?