Radvila Juodasis gyvenimo pabaigoje nebeturėjo ryškios įtakos, labai daug turtų buvo paaukojęs ir praradęs dėl savo vizijų įgyvendinimo. Jis dėl to nė kiek nesigailėjo.

Kristologijos problemą galima nagrinėti tiek teologiniu, tiek ir soteriologiniu (išgelbėjimo) požiūriu.

Kaip valdyti pyktį taip, kad nenusidėtume, ir kaip jį pažaboti bei sutramdyti, kad baigtųsi geruoju?

Jūsų dėmesiui siūlome puritonų teologo epigramų ir glaustų pastabų meistro Džono Trepo (John Trapp, 1601–1669 m.) straipsnį. Jis taip pat bus spausdinamas šį rudenį išeisiančioje Krikščionio metų knygelėje.

Misionierius Hadsonas Teiloras (Hudson Taylor) gimė 1832 m. gegužės 21 d., Barsnlėjuje, Jorkšyro grafystėje, Anglijoje. Šįmet buvo minimos 183-iosios jo gimimo metinės.

„Tautos atmintis saugos Robertą Feldmanį už jo nuolat brangintą sąžinės jausmą ir tikėjimo žodį, meilę savo kraštui ir žmonėms“, - taip Latvijos prezidentės Vairos Vykės-Freibergos kalbėta 2002 m. gegužės 28 dieną išlydint šį iškilų dvasininką į amžinybę.

Prisimink senovės dienas, apsvarstyk praeities amžių metus, (Įst 32, 7) - taip VIEŠPATS ragina Senojo Testamento Izraelį - savo išrinktąją tautą. Gal tokio paraginimo reikėtų ir mums, Naujosios Sandoros Dievo žmonėms? Stabtelėsime pačioje pradžioje - pirmajame amžiuje.

Pristatome Reformacijos draugijos valdybos narės žurnalistės Astridos Petraitytės straipsnį „Didžiojo eretiko dvikova su tikratikiu“ skelbtą Kultūros baruose Nr. 6, 2015; 89-92 psl., kuriame apžvelgiama šiais metais išėjusi Dainoros Pociūtės studija„Du laiškai: popiežiaus nuncijaus Luigi Lippomano ir kunigaikščio Mikalojaus Radvilo Juodojo polemika (1556)“,

Karaliaučiaus universiteto profesorius Abraomas Kulvietis mirė sulaukęs vos 35-erių. Jo motina, prislėgta sūnaus netekties, parašė tokius žodžius: “Staugiančių vilkų ruja dar nepasitenkino nunuodijusi mano vaiką, tai dar uždraudė palaidoti.” Tokia buvo jo gyvenimo pabaiga, kurios data - 1545 m. birželio 6 d.

Baptistų šaknys Lietuvoje siekia XIX a. vidurį, kai Klaipėdos krašte įsikūrė pirmosios bendruomenės. Jų ir visos Lietuvos baptistų istoriją iki 1990 m. aprašė ilgametis Klaipėdos bendruomenės pastorius ir baptistų sąjungos vadovas Albertas Latužis savo knygoje "Po Jo sparnais" (Eglė, 2009).