Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką!“

Laišką filipiečiams apaštalas Paulius kartu su Timotiejumi rašo iš įkalinimo.

Antrasis Dievo įsakymas skamba būtent taip[1], Dievas sako: Nedaryk stabo. Tai reiškia, Jis ragina nekurti jokio vaizdo, kurio siekiama atvaizduoti Dievą, Jo charakterį ir neregimas savybes.

Pirmiausia pastebėkite, kad mūsų Viešpaties liudijimas apie žmogaus širdį, tapusia blogio irštva, iš kurios išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės ir t.t., skatina mus sutikti su mokymu apie pirmapradę nuodėmę.

Visų blogiausia yra ta neabejotina aplinkybė, kad žmogus nuodėmiauja visomis įmanomomis ir neįmanomomis aplinkybėmis.

Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvysvės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai (Mt 15, 19).

Niekas taip gerai neatskleidžia žmogaus, kaip jo malda. Timas Kelleris vienoje savo knygų pasakojo apie pamokslininką Jacką Millerį, kuris klausydamas žmogaus maldų, galėjo spręsti apie jo santykių su Dievu tikrumą.

Šventasis Raštas atskleidžia, kad pasaulį valdo suverenus Dievas, kuris sukūrė regimybę ex nihilo (iš nieko). Jis veikia tautų ir žmonių gyvenimus.

Daugiau nei prieš šimtmetį sugriautos Jeruzalės sienų atstatymo istorija prasidėjo skausmingu išgyvenimu.

Nehemijas yra vienas didžiausių egzilio kartos tikėjimo didvyrių. Aprašomų įvykių metu jis ėjo labai aukštas pareigas Persijos imperijos valdovo Artakserkso I rūmuose.