Vupertalio mieste (Vokietija) įvyko Vokietijos Biblijos draugijos Generalinė asamblėja. Jos metu buvo paskelbti nauji duomenys apie Šventojo Rašto vertimus į įvairias pasaulio kalbas.

Kančia - gana dažna tema Biblijoje. Iš Biblijos ištraukų, kalbančių apie kančią, galima nemažai pasimokyti. Tačiau kaip mes elgiamės, kai tenka daug ir nepelnytai kentėti, kai blogis prispaudžia taip smarkiai, jog mūsų skuboti vertinimai lieka bergždi, o mes sutrikę bei pasimetę?

Šį kartą kartu su skaitytojais norėčiau pažvelgti į 103-ios psalmės lobyną. Šį Šventojo Rašto tekstą pirmiausia pasirinkau todėl, kad Psalmynas yra ypatinga Biblijos knyga.

Laiško hebrajams žodžiais esame raginami saugoti savo širdis, kad jos nebūtų atitolusios nuo gyvojo Dievo (Hbr 3, 12), būti sekėjais tų, kurie tikėjimu ir kantrumu paveldi pažadus (Hbr 6, 12), nepamesti savo pasitikėjimo (Hbr 10, 35), artintis prie Dievo giliu ir užtikrintu tikėjimu (Hbr 10, 22),

Rūpestingai tyrinėdamas Pauliaus raštus, netikėtai susitikdavau su gyvuoju Dievu - Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia. Aiškindamasis tekstą, kad galėčiau kuo aiškiau perteikti jo prasmę bažnyčiai, pats dažnai būdavau nugalėtas Žodžio jėgos.

Kai nebeliks tavo mokytojų ir visos jų knygos bus užmirštos, tau liks Biblija. Įsisavink ją. Mokykis iš jos. (John Piper)

Skaitydamas Kalno pamokslą visuomet išgyvenu Dievo artumą. Mano manymu, šis pamokslas labai taikliai atspindi tai, kas slypi Dievo širdies gelmėse. Jėzus dažnai kalbėjo įvairiais palyginimais ir mokė daugelio tiesų, tačiau pagrindinė tema - nuoširdi meilė Dievui ir gili meilė žmonėms.

Apžvelkime Dievo tikslus žmonėms dykumoje.

(1) Dievas atvedė Izraelį į dykumą ir leido jiems patirti nelaimes. Mozė paaiškino, kad Dievas ne tik atvedė Izraelį į dykumą, bet sąmoningai sukūrė nepalankias aplinkybes.

Šiandien, jeigu išgirsite Jo balsą, - „neužkietinkite savo širdžių kaip Meriboje, kaip gundymo dieną dykumoje, kur jūsų tėvai mane gundė ir mėgino, nors mano darbus buvo matę! Keturiasdešimt metų mane liūdino ta karta, ir Aš pasakiau: ‘Ši tauta klysta savo širdyje ir nepažįsta mano kelių'.

Dar ne taip seniai žmonės tikėjo, kad Žemė yra visatos centras ir visos planetos išsidėsčiusios orbitoje būtent aplink Žemę. Šiuolaikinė astronomija įrodė, kad taip manyti klaidinga. Tačiau šis istorinis požiūris į visatą daug pasako apie žmonių mentalitetą - žmogus nori tikėti, kad viskas sukasi aplink jį.