Minint mūsų bendrijos 25-erių metų sukaktį, panorau apmąstyti paskutinį Laiško romiečiams skyrių - skyrių, kuriame apaštalas Paulius mini ir sveikina savo bendražygius, bendradarbius Kristuje.

Biblijos įvykiai neatsiejami nuo Kanaano krašto geografijos. Antanas Rubšys taikliai pastebi: „Istorija turi dvi akis: įvykių vietą - geografiją ir įvykių datą - chronologiją“ [6, 269].

- Mama!
- Kas atsitiko??
- Dievulis atėjo!

Šių metų pradžioje paskelbėme konkursą „Biblijos bičiuliai". Nors gavome tik keletą straipsnių, nusprendėme geresnius pradėti skelbti ir tuo pat paraginti jus visus taip pat rašyti, dalintis.

Jėzus gimsta būtent tokioje aplinkoje, kurioje pranašų žodžiai suvokiami kaip Dievo pažadas parūpinti Izraeliui karalių, kuris jų nenuvils ir kuris užpildys tą erdvę tarp Rašto žodžių ir žmonių patirties.

Juk Kūdikis mums gimė, Sūnus mums duotas...
Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų,
ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes.

Tamsa - gili ir nevienareikšmė. Nuo pirmųjų Biblijos eilučių iki Kristaus kryžiaus. Žodis vartojamas nusakyti Dievo teismą, o taip pat - apibūdinti gyvenimo audros nublokštą gyvenimą. Joje sutinkamas Jobas - „apsuptas tamsos" (Jobo 19, 8).

Nenorime konkurso reikalavimų pernelyg susiaurinti, tad tiesiog kviečiame dalytis savo pažintimi su Biblija bei patirtimi, ją skaitant.

Senasis Testamentas ir kertinės jo sąvokos, tokios kaip „Įstatymas", gali būti geriausiai suvoktos skaitant Šventąjį Raštą du kartus: pirmąsyk - kantriai laukiant Išganytojo drauge su Dievo tauta, ir antrąsyk - per Kryžiaus prizmę.

2011 m. gegužės mėnesį angliškai kalbantys pasaulio gyventojai minėjo 400-ąsias žymiausio kada nors anglų kalba išleisto leidinio metines.