Išsamių Biblijos komentarų autorius Matthew Henry

Daugeliui krikščionių Matthew Henry vardas asocijuojasi su jo Biblijos „Komentarais“, kurie pelnytai laikomi geriausiu ir plačiausiai naudojamu tokio tipo veikalu (netrukus dalimis pradėsime skelbti jo Biblijos komentarus lietuvių kalba). Tai, tikrąja to žodžio prasme, milžiniškos apimties išsamus Biblijos išaiškinimas, kuris buvo naudingas tiek Matthew Henry amžininkams krikščionims, tokiems kaip giesmių autorius ir teologas I. Wattsas ir nonkonformistų pastorius P.Dodderidge, tiek ir mums, nors praėjo beveik keturi šimtai metų. Šitas veikalas yra ilgų metų studijų ir kruopštaus darbo vaisius žmogaus, gyvenusio Anglijoje laikais, itin neramiais religijos atžvilgiu.

Matthew Henry buvo antras sūnus šeimoje, jis gimė 1662 metais Anglijoje, Šropšyro grafystėje puritonų pastoriaus šeimoje. Jo tėvas buvo įšventintas dvasininkas ir darbavosi Worthenbury parapijoje. 1662 metais Anglijos valdžia paskelbė Suvienodinimo įstatymą (Act of Uniformity) ir dėl doktrininių ir teologinių nesutarimų atskyrė šiam įstatymui nepaklususius puritonus nuo Anglikonų bažnyčios. Tarp jų buvo ir Matthew Henry tėvas, kuriam sąžinė neleido priimti naujų liturginių kanonų, numatytų Suvienodinimo įstatymo. Tuo metu dauguma atskalūnų skurdo, bet Matthew Henry tėvas turėjo sukaupęs šiek tiek turto ir galėjo suteikti Matthew gerą išsilavinimą. Matthew, augdamas krikščioniškuose namuose ir šeimoje, buvo itin imlus mokslams. Sulaukęs vos trejų metų jis jau skaitė Bibliją. Kiekvieną rytą ir vakarą tėvai sukviesdavo savo vaikus maldai, o po maldos ir Biblijos skaitymo, kaip buvo įprasta, Matthew tėvas trumpai paaiškindavo pasirinktą Biblijos ištrauką. Vaikai buvo skatinami užrašyti ir savo mintis, kaip jie suprato Šventojo Rašto vietą. Šio įpročio vertė atsiskleidė vėliau, kai Matthew pajuto troškimą domėtis Kristumi, būtent klausydamas savo tėvo Biblijos aiškinimo. Jo širdį ypatingai palietė 59 psalmės 17 eilutė: Auka Dievui yra sudužusi dvasia; sudužusios ir nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi.

Matthew meilė mokymuisi tiesiog vešėjo tokioje namų atmosferoje. Po keletą valandų kasdien jis pats vienas studijuodavo Bibliją, nors jo sveikata buvo silpnoka. Eidamas dešimtuosius metus Matthew buvo susirgęs smarkia karštine ir tai jį paskatino susimąstyti apie savo paties dvasingumą. 1673 gruodžio 7 d. mažąjį Matthew itin palietė pamokslas apie Paskutinįjį teismą. Vėliau jis rašė: „Aš labai bijojau pragaro, kol Viešpats mane paguodė. Ilgai nagrinėjęs ir analizavęs save galvojau apie menkus savo šansus patekti į dangų po šio žemiškojo gyvenimo. Galų gale aptikau keletą požymių savo gyvenime, kad visgi esu Dievo vaikas.“

Kadangi Restauracijos laikais atskalūnai nebuvo priimami į Kembridžą ir Oksfordą, o ir apskritai universitetų aplinkos moralė buvo smukusi, Matthew tėvas gavo jam vietą mokytis Islingtone, Londone, „disidentiškos pakraipos“ akademijoje. Deja, šie mokslai truko labai trumpai, nes jo dėstytojas Doolittle įstatymo buvo priverstas apsigyventi kitur, taigi turėjo išsiskirstyti ir visi mokiniai. Vėliau Matthew kelerius metus studijavo namuose, o 1685 metais vėl išvažiavo į Londoną studijuoti teisę „Gray‘s Inn“ pensione. Visgi čia nerado pasitenkinimo ir netrukus rašė savo tėvui laiške: „Kuo daugiau pamatau pasaulio ir reikalų, kurių žmonės turi, tuo labiau man išryškėja pasaulio tuštybė, tuo labiau mano širdis nori pabėgti nuo viso šito ir paskirti gyvenimą nematomo pasaulio realybei.“ Vos po metų teisės studijų, jis jas metė ir grįžo į savo tėviškę, kur jo draugas George Illidge įtikino Mattew pabandyti pamokslauti vietiniuose tikinčiųjų susirinkimuose. Kaip jam buvo įprasta, Matthew Henry pamokslams pasiruošdavo itin kruopščiai, o jo užsidegimas Evangelijos darbui buvo toks akivaizdus, kad netrukus jį ėmė kviesti pamokslauti į Česterio ir Nantvičio miestus. Dvidešimt penkerius metus Matthew Henry skelbė Evangeliją Česterio mieste pasitaikius net ir menkiausiai progai. Greta dvejų sekmadieninių pamaldų ir dviejų susirinkimų vidury savaitės, jis dažnai pamokslaudavo gretimuose kaimeliuose ir Česterio pilies kalėjimo kaliniams. Dievas laimino Henry darbą ir plėtė jo tarnavimą. Jis buvo kviečiamas kasmėnesiniams tarnavimams į Wrexhamo ir Beestono miestelius, pamokslavimui - į Londoną ir kitus miestus. Tuo metu bendruomenė Česterio mieste, kurioje pamokslavo Matthew Henry, taip išaugo, kad prireikė naujo pastato, kuris buvos pastatytas 1669 metais. Reikšminga būtų paminėti, kad M. Henry intensyviai pamokslavo bei itin daug dirbo pastoraciniame tarnavime tuomet, kai jo asmeniniame gyvenime vyko skaudžios tragedijos. Jo pirmoji žmona Katherine mirė gimdydama 1689 metais -praėjus vos dvejiems metams po vestuvių. Matthew vedė antrą kartą, bet jis ir jo žmona Mary neteko trijų vaikų per septynerius metus. Henry nekaltino Dievo dėl šių netekčių ir buvo tvirtai įsitikinęs, kad „Viešpats yra teisus visada; Jis duoda ir jis atima, ir duoda, ir atima vėl.“ Jis neleido sielvartui trukdyti savo darbo, nes tikėjo, kad „ašaros neturi stabdyti sėjos.“ Taip Matthew užtikrintai ir atkakliai darbavosi toliau.

Baigiantis 1704 m. metams, būdamas 42 metų amžiaus, Matthew Henry ėmė rinkti ir tvarkyti daugybę pamokslų užrašų ir konspektų, kuriuos buvo sukaupęs betarnaudamas. Būdamas vaikas jis išmoko graikų, hebrajų ir lotynų kalbas, taip pat neblogai mokėjo prancūziškai, taigi per tiek metų buvo itin plačiai apsiskaitęs. Prie to dar reiktų pridėti entuziastingą polinkį tyrinėti, gilų pažinimą ir sugebėjimą doktrinius dalykus pateikti paprastai ir aiškiai. Po truputį judant ir užbaigiant Senąjį ir Naująjį Testamentus - per maždaug 10 metų nuo idėjos pradžios - gimė Matthew Henry Išsamūs Biblijos komentarai.

1712 metais, po 25 metų tarnystės Česterio mieste, Henry atsiliepė į kvietimą tarnauti „disidentiškuose“ maldos namuose Hackney, Londone. Jis niekuomet neplanavo išvykti iš Česterio, bet pasitikėjo Dievo valia, kuri jį vedė į Londoną, ir jai ištikimai pakluso. Jo tarnavimai buvo labai palaiminti ir nešė gausius vaisius. 1714 metais jis buvo bebaigiąs savo „Komentarus“, nes jau buvo pasiekęs Apaštalų darbus. Henry dažnai grįždavo į Česterį patarnauti savo buvusiai tikinčiųjų bendruomenei. 1714 metų birželį vykdamas pamokslauti jis susirgo, o kitą dieną grįždamas į Londoną Matthew nukrito nuo arklio. Jį nugabeno į vietinio pastoriaus namus, kur jis kitą dieną mirė.

Komentarų svarba ir vertė Matthew Henry bendradarbiams dvasininkams buvo tokia akivaizdi, kad jie ėmėsi veiksmų šiam veikalui užbaigti. Po jo mirties šį didžiulį darbą užbaigė (nuo laiško romiečiams iki Apreiškimo Jonui) trylika įvairių atskalūninių nonkonformistinių denominacijų dvasininkų, remdamiesi jo pamokslų klausytojų užrašais.

M. Henry komentarai yra egzegetinio pobūdžio, tai yra, aiškina ir interpretuoja Šventąjį Raštą, taip, kaip jis parašytas, o svarbiausias jų tikslas yra Biblijos aiškinimas taip, kad kiekvienam tikinčiajam viskas būtų suprantama. Tai nėra mokslinis teksto tyrinėjimas, bet kritinis atpasakojimas su komentarais ir įžvalgomis, skirtas tikintiesiems. Matthew Henry „Komentarai“ krikščionims greitai tapo nepakeičiamu Biblijos nuorodų ir aiškinimo šaltiniu. Šį veikalą reguliariai ir nuodugniai skaitė Anglikonų dvasininkas G. Whitfieldas, o nonkonformistų krikščionių lyderis ir dvasininkas P. Doddridge apie „Komentarus“ yra atsiliepęs šitaip: „Matthew Henry greičiausiai yra vienintelis tokį didžiulį darbą nudirbęs Biblijos komentatorius, kurio veikalus verta itin nuodugniai ir iki galo perskaityti“. Taip pat ir garsusis pamokslininkas Charles Spurgeonas naudojosi šiais komentarais, nuoširdžiai juos gyrė ir buvo įsitikinęs, kad kiekvienam ganytojui šiuos komentarus reikėtų bent kartą įdėmiai perskaityti nuo pradžios iki galo. Matthew Henry dar yra parašęs rinkinį pamokslų, žymių krikščionių biografijų ir teologinių traktatų. Jis mirė po savęs palikdamas tikintiesiems įkvėpimą nepaliaujamai bandyti pažinti Viešpatį per Jo Žodį.

Parengė A. Vanama