Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams: „Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai; ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus.“

Džiaugsmas - tai Kristaus kelio širdis. Į pasaulį Jis atėjo skambant iškilmingoms fanfaroms: Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, - sušuko angelas, - kuris bus visai tautai (Lk 2, 10).

Paskutiniaisiais mano studijų seminarijoje metais vienos paskaitos metu dr. Howardas Hendriksas pasakė mintį, kuri įsiminė visam gyvenimui:

Jei moki skaityti - gyvensi maloniai, linksmai ir išmintingai.
Senąjį skaitymo būdą, vadinamą lectio divina (lot. k. - dieviškasis skaitymas), taikyti nesudėtinga.

Evangelikams patinka geros istorijos. Mums patinka pasakoti „savo liudijimus“, „savo istorijas“, vėl ir vėl įvertinti savo „dvasinę kelionę“. Akcentuojama asmeninė patirtis yra viena iš evangelikų stipriųjų pusių.

Kaip pasiekti žmones, kurie mano, kad bažnyčia yra problema, o ne atsakymas?
„Vis daugiau ir daugiau amerikiečių teigia, kad yra dvasingi, bet nereligingi, - teigia Robertas Wuthnowas, nuo 1950 m. stebėjęs Amerikos dvasinį vystymąsi.

- Mama, jaunimo grupės vadovas mūsų paklausė, keliems neišgelbėtiems žmonėms pastaruoju metu paliudijome Kristų, - grįžtant mums iš bažnyčios pasakojo mano dvylikametė dukra. - Turėjau pripažinti, kad turbūt nė vienam.

Prislėgtam žmogui moralistas sako: „Tu pažeidei įsakymus - atgailauk.“ Iš kitos, pusės reliatyvistas jam sakys: „Tau paprasčiausiai reikia save mylėti ir priimti tokį, koks esi.“

Laiško galatams 2 sk. 14 eilutėje Paulius parodo svarbų principą. Jis susiduria su Petro tautiniu išdidumu ir bailumu pripažinti, jog jis „nukrypsta nuo Evangelijos tiesos“, ir visų akivaizdoje sako Petrui:

Prisimenu, kaip 1972 m. pirmą kartą giedojau giesmes iš giesmyno. Buvau ką tik baigęs vidurinę mokyklą, ruošiausi stoti į koledžą. Tai buvo pirmieji metai, kai visą savo laiką skyriau darbui. Tais metais labai suprastėjo mano mamos sveikata.