Ar Dievas atsako į mūsų maldas? Kaip Dievas atsako?

Kaip melstis? Maldos, į kurias atsakoma

Ar jūs kada nors sutikote žmogų, kuris iš tikrųjų pasitikėjo Dievu? Kai buvau ateistė, turėjau draugę, kuri dažnai melsdavosi.
Kiekvieną savaitę ji man pasakodavo apie poreikius, dėl kurių melsdavosi, ir kiekvieną kartą mačiau, kaip Dievas atsakydavo į jos maldas pačiais nuostabiausiais būdais. Ar žinote, kaip sunku netikinčiam žmogui stebėti tokius dalykus? Praėjus kuriam laikui vienintelis mano argumentas, siekiant apginti savo poziciją, buvo „paprasčiausias sutapimas“, bet ir jis jau neatlaikydavo kritikos.

Tai kodėl gi Dievas atsakydavo į mano draugės maldas? Paprasčiausia priežastis buvo ta, kad ji artimai su Juo bendravo. Ji norėjo sekti Dievu. Ji iš tikro klausydavosi, ką Jis jai sako. Jos nuomone, Dievas turėjo teisę jai vadovauti ir nukreipti jos gyvenimą, ir ji ne tik kad neprieštaravo tam, bet buvo Jam už tai dėkinga! Malda buvo natūrali jos santykių su Dievu dalis. Ji jautė poreikį ateiti pas Dievą su savo rūpesčiais, baimėmis ir viltimis, tiesiog Jam pasakoti apie viską, kas vyksta jos gyvenime. Ir dar daugiau, jos užtikrintumas rėmėsi tuo, ką perskaitė Biblijoje, ir ji žinojo, kad Dievas nori, jog ji taip Juo pasitikėtų.

Savo teiginius ji dažnai grįsdavo citatomis iš Biblijos: Ir štai kokį pasitikėjimą mes turime Juo: jei ko tik prašome pagal Jo valią, Jis girdi mus (1 Jn 5, 14), Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir Jo ausys girdi jų maldas, bet Viešpaties veidas - prieš darančius pikta (1 Pt 3, 12).

Jei viskas taip, kodėl Dievas atsako ne visiems?

Galbūt taip yra todėl, kad žmonės artimai nebendrauja su Dievu. Jie gali pripažinti, jog Dievas yra, ir net gi kartkartėmis kreiptis į Jį pagalbos. Tačiau tie, kurie niekuomet negavo atsakymų į savo maldas, galbūt neturi bendravimo su Juo. Dar daugiau, galbūt jie niekuomet nepatyrė nuodėmių atleidimo. Jūs galite paklausti, kaip tai susiję. Štai ir paaiškinimas: „Viešpaties ranka nesutrumpėjo gelbėti ir Jo ausis neapkurto girdėti, bet jūsų nusikaltimai atskyrė jus nuo jūsų Dievo ir jūsų nuodėmės paslėpė Jo veidą, kad Jis nebegirdėtų“ (Iz 59, 12).

Gali būti ir taip, kad žmonės jaučiasi nutolę nuo Dievo. Ką jie paprastai sako, kai meldžiasi? Tai atrodo maždaug taip: „Dieve, man tikrai labai reikalinga Tavo pagalba..., - po nedidelės pauzės, - aš žinau, kad aš visai neidealus, ir neturiu teisės tavęs to prašyti...“. Žmogus supranta savo netyrumą, ir jaučia, kad Dievas taip pat žino, jog Jis nevertas Jo kažko prašyti. Ir tuomet žmogus galvoja: „Ką aš bandau apgauti? Tai nesuveiks...“. Šis žmogus greičiausiai nežino kaip gauti Dievo atleidimą už savo nuodėmes. Ir jis greičiausiai nežino, kad gali turėti bendrystę su Dievu, bet kuriuo metu, kada tik panorės, ir kad tuomet Dievas išgirs jo maldas.

Kaip melstis: pagrindai

Visų pirma, užmegzkite ryšį su Dievu. Įsivaizduokite situaciją, kai koks nors vaikinas nori, kad prestižinio universiteto rektorius (su kuriuo šis vaikinas nėra pažįstamas) pasirašytų labai svarbius dokumentus, kurie patvirtintų jo gebėjimą susimokėti už studijas. Akivaizdu, kad jam nieko neišeis (su sąlyga, kad prestižinio universiteto rektorius ne kvailys). Tačiau drįstame spėti, kad jei tokios paslaugos prašytų jo dukra, jokių problemų nekiltų. Ryšiai yra labai svarbūs.

Panašiai yra ir kai žmogus tampa Dievo vaiku bei ima sekti Juo - tuomet Dievas girdi jį ir atsako į jo maldas. Jėzus pasakė: Aš esu gerasis ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane; Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos (Jn 10, 14; 27-28). Ar jūs iš tikrųjų pažinote Dievą? Ir ar Jis jus pažįsta? Ar artimai bendraujate su Juo ir galite būti tikri, kad Jis atsakys į jūsų maldas? Arba, galbūt Dievas yra tolimas jums, ir jūs apie Jį turite tik bendrą įsivaizdavimą? (Red. past.: jei šie klausimai jums svarbūs, ir jūs norėtumėte tapti artimi Dievui, jums reikėtų apie tai pasikalbėti su tikinčiu žmogumi, arba siūlome šį straipsnį: http://www.btz.lt/lt/kaip-patiketi/1/320).

Ar visuomet Dievas atsakys į jūsų maldas?

Tiems, kurie Jį pažįsta ir Juo seka, Jėzus sako: Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, - jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums duota (Jn 15, 7). „Pasilikti“ Jame ir Žodyje reiškia elgtis pagal Jo valią, remtis į Jį. Tuomet mes galima prašyti Jo visko, ko tik norime. Štai ir kitas pavyzdys: Ir štai kokį pasitikėjimą mes turime Juo: jei ko tik prašome pagal Jo valią, Jis girdi mus. O jeigu žinome, kad Jis girdi mus, ko tik prašome, tai ir žinome, kad turime tai, ko Jo prašėme (1 Jn 5, 14-15).

Dievas atsako į mūsų maldas, vadovaudamasis savo valia (ir savo išmintimi, šventumu bei meile mums). Suklupimo akmeniu mums dažnai tampa įsitikinimas, kad mes neva žinome Dievo valią. Tačiau šis mūsų įsitikinimas dažniausiai remiasi jausmais. Mes darome prielaidą, kad į mūsų maldą dėl konkretaus poreikio Dievas gali atsakyti vieninteliu, mūsų požiūriu teisingu, būdu. Štai kuomet gali kilti problemų. Mes, žmonės, esame riboti laike ir erdvėje, mūsų pažinimas taip pat turi ribas. Kai kažkas vyksta mes negalime visapusiškai įvertinti situacijos, juo labiau negalime įsivaizduoti kokias pasekmes tai turės ateity. Tuo tarpu Dievo išmintis beribė. Kaip vienas ar kitas įvykis veiks jūsų gyvenimą ir apskritai visą istoriją, žino tik Jis vienas. Ir Jo mintys yra aukščiau mūsų supratimo ir net gi įsivaizdavimo. Todėl Dievas nedarys kažko tik todėl, kad mes galvojame, jog mums to reikia.

Kame slypi Dievo valia?

Apie Dievo valią gali būti parašyta tūkstančių tūkstančiai knygų. Biblija yra ne kas kita, kaip Dievo valios aprašymas mums, ir tų ryšių, kuriuos Dievas yra sumanęs tarp Savęs ir žmogaus, apibūdinimas. Jis nori, kad kiekvienas iš mūsų pasiliktume bendrystėje su Juo. Štai tik keletas pavyzdžių: Viešpats nori jūsų pasigailėti ir suteikti jums malonę. Viešpats yra teisingumo Dievas; palaiminti, kurie Jo laukia (Izajo 30, 18). Matote? Dievas trokšta pasigailėti kiekvieno, kuris atsigręš į Jį. Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki. Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas uola, jei ne mūsų Dievas? (Ps 18, 30-31). Viešpats gėrisi tais, kurie Jo bijo, kurie viliasi Jo gailestingumu. (Ps 147, 11).

Bet Dievo meilė ir Jo ištikimybė geriausiai atsispindi šiuose žodžiuose: Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda (Jn 15, 13), - tai yra būtent tai, ką padarė Jėzus. Ir pabaigai: Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! (Rom 8, 31)

Maldos, kurios taip ir lieka neatsakytos

Dievas nori, kad mes patikėtume Jam savo baimes bei rūpesčius. Net gi jei situacija atrodo be išeities, meskite ant Jo savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi (1 Pt 5, 7). Kartais mums atrodo, kad aplinkybės stipresnės už mus, kad gyvenimas virto chaosu, bet tai netiesa. Kai mums atrodo, kad viskas aplink mus griūva, Dievas mūsų gyvenime daro tvarką. Būtent tokiose sudėtingose aplinkybėse žmogus gali suvokti tą džiaugsmą, kurį teikia artimas ryšys su Dievu. Jūsų romumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti! Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje (Fil 4, 5-7). Dievas gali atrasti tokių išeičių mūsų problemoms išspręsti, apie kokias jūs net nedrįsote pasvajoti. Patikėkit, bet kuris krikščionis galėtų patvirtinti šiuos žodžius pavyzdžiais iš savo gyvenimo. Tačiau net jei aplinkybės nepasikeis, Dievas vis tiek suteiks ramybę širdžiai ir dovanos paguodą. Jėzus pasakė: Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta (Jn 14, 27).

Būtent tokiose sudėtingose aplinkybėse jūs turite pasitikėti Dievu. Biblijoje parašyta: mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu (2 Kor 5, 7), tačiau tai nėra aklas tikėjimas. Jis remiasi Dievo, Jo charakterio pažinimu, žinojimu tuo, kas Jis. Kai mašina važiuoja per tiltą, keleivių ir vairuotojo saugumas priklauso nuo to, kiek patikimas yra tiltas. Nesvarbu, ką apie tai galvoja pats vairuotojas ir jo pakeleiviai, bet jiems visiems tenka pasitikėti šio tilto tvirtumu.

Taip pat ir Dievas nori, kad mes Juo tikėtume, visiškai atsiremdami į Jo patikimumą, gailestingumą, meilę, šventumą ir išmintį. Tai atitiks mūsų lūkesčius. Jis sako:  Aš amžina meile tave pamilau, todėl esu tau ištikimas (Jer 31, 3), Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga (Ps 62, 8).

Pabaigai... Kaip melstis

Dievas žada atsakyti į savo vaikų maldas (tiems, kas priėmė Jį kaip Viešpatį ir Gelbėtoją). Neškite Jam visas savo reikmes maldoje, ir Jis pasirūpins tuo pačiu geriausiu būdu.

Kai mums kyla sunkumų, reikia savo rūpesčius atiduoti Jam, ir Jis dovanos mums ramybę, kuri yra aukščiau bet kokių aplinkybių. Mūsų vilties ir tikėjimo pagrindas slypi Dievo pažinime, tame koks Jis. Kuo geriau pažinsime Jį, tuo daugiau remsimės Juo.

Ir atminkite, pirma malda, į kurią Dievas atsakys, bus jūsų atgailos malda, kurioje jūs paprašysite dėl asmeninių santykių su Juo užmezgimo.

Iš http://www.mirstudentov.com vertė A. U.