Didžiausia Kalėdų dovana

Maždaug septynis šimtus metų prieš Kristaus gimimą pranašas kalbėjo: Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas (Iz 9, 6). Ši pranašystė išsipildė: Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 16).

Jėzus Kristus buvo Dievo Kalėdų dovana, o Dievas visada dovanoja tai, ką turi geriausia! Biblijoje, Jokūbo laiške, skaitome: Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi (Jok 1, 17). Būdamas labai dėkingas už šią dovaną, apaštalas Paulius rašė: Ačiū Dievui už neapsakomą Jo dovaną (2 Kor 9, 15).

Kalėdos - palaimintas laikas metuose, kai beveik visi susimąstome apie dovanas ir davimą. Tai liudija ir didžiulės sumos pinigų, kiekvienais metais išleidžiamos kalėdinėms dovanoms.

Davimas - krikščionio dorybė, į kurią nereikėtų žvelgti pro pirštus. Tikra tragedija būtų nugyventi gyvenimą, ignoruojant davimą ir tuo metu patiriamą džiaugsmą. Norint išsaugoti laimę, būtina ja dalintis. Kai padedi kitam pakelti naštą, palengvėja ir savoji. Ir kaip nuo Tantalo traukėsi vandenys, taip vertingesni dalykai tolsta, traukiasi nuo egoistiškos, savo naudos siekiančios sielos.

Laukdami Kalėdų ir galvodami apie dovanas ir davimą, pirmiausia prisiminkime ir pamąstykime apie faktą, kad Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 16).

Palaimintas Dangiškasis Tėvas padovanojo pirmąją Kalėdų dovaną. Laiške romiečiams skaitome: Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, - kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo? (Rom 8, 32). Išgelbėjimas yra Dievo dovana.

Kitoje Laiško romiečiams eilutėje skaitome: Atpildas už nuodėmę - mirtis, o Dievo dovana - amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį (Rom 6, 23). Kai susimąstome apie šlovingą Kalėdų Dovaną, nepamirškime, jog tai - neprašyta Dovana.

Neprašyta dovana

Jau keletą kartų šiais metais manęs klausė, ką norėčiau gauti dovanų? Ką man būtų galima per Kalėdas padovanoti? Žinoma, aš taip pat savo vaikų paklausiau, kokių dovanų jie norėtų Kalėdoms. Dažniausiai Kalėdų dovanos yra tam tikrų norų išpildymas, atsakymas į poreikį. Bet ne tokia buvo Dievo Dovana - ji buvo neprašyta Dovana.

Ne žmogus, pamatęs savo poreikį, paprašė Dievo pagalbos, bet palaimintas Tėvas matė, ko mums reikia, ir atsiuntė savo Sūnų - kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes. Kai mūsų pirmieji tėvai, Adomas ir Ieva, nusidėjo ir pasitraukė iš Dievo akivaizdos, ne Adomas tuomet ieškojo Dievo pagalbos, bet Dievas, matydamas Adomo poreikį, ieškojo jo. Būtent Dievas paklausė: „Kur tu esi, Adomai?“

Išgelbėjimas nebuvo Dievui „vėliau“ atėjusi mintis. Apreiškimo knygoje, kalbant apie Jėzų, parašyta: <...> nuo pasaulio sutvėrimo nužudytojo Avinėlio gyvenimo knygoje (Apr 13, 8).

Nusidėjėliai Biblijoje vaizduojami kaip pasiklydusios avys: Mes visi buvome paklydę kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu (Iz 53, 6). Esu girdėjęs, kad avys visiškai nesiorientuoja aplinkoje - pasiklydusios jos niekada neranda kelio namo, jos nuklysta vis toliau ir toliau.

Kaip nuostabu šiomis dienomis, artėjant Kalėdoms, mąstyti apie didžiausią Dovaną ir suvokti, kad ji buvo duota visiškai neprašant ir jos nenusipelnius... Mes juk neprašėme, bet Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai (Rom 5, 8). Ir ši Dievo dovana yra kiekvienam skirta dovana!

Dovana, skirta visiems

Kai kurios parduotuvės orientuojasi tik į didesnes pajamas turinčius pirkėjus. Jų siūlomos dovanos būna tokios brangios, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus jų neįperka. O neturtingos šeimos negali sau leisti pirkti net dovanų, kokias perka vidutines pajamas turintys žmonės.

Bet Dievo dovana yra skirta visiems - ne tik kuo nors išsiskiriantiems žmonėms. Palaimintas pažadas išsakytas Evangelijoje pagal Joną: Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 16).

Jėzus Kristus - Dievo Dovana visam pasauliui. Neišskirtas nė vienas, nesvarbu, koks neturtingas jis būtų. Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio (1 Jn 2, 2). Laiške hebrajams aiškiai ir užtikrintai pasakyta: Reikėjo, kad Dievo malone už kiekvieną Jis paragautų mirties (Hbr 2, 9).

Turiu pripažinti, kad labai greitai pritrūkstu kantrybės, kai tenka diskutuoti su mokančiais, kad Jėzus Kristus mirė tik už nedaugelį, t. y. tik už keletą išrinktųjų. Toks mokymas tikrai prasilenkia su Biblijoje skelbiama žinia. Biblijoje parašyta, kad Jis mirė už kiekvieną žmogų, nesvarbu, baigęs jis mokslus ar ne, pasiturintis jis ar vargšas, privilegijuotas ar ne, nesvarbu, kaip jis kitų nemylimas ir nelaukiamas. Dievo Dovana skirta visiems, ji - besąlyginė.

Nė vienas, po mirties nukeliavęs į pragarą, negalės pakėlęs akis į Dangų pasakyti: „Aš norėjau būti išgelbėtas, bet Jėzus Kristus nenumirė už mano nuodėmes!“ Dievo Dovana yra prieinama visiems - kiekvienam, nė vienas nėra išskirtas, nebent pats atsisako patikėti Jėzumi Kristumi kaip Gelbėtoju.

Paskutiniame didžiajame kvietime, kuris užrašytas Biblijoje, mūsų Viešpats atveria duris taip plačiai, kaip tik gali, sakydamas: Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: „Ateik!“ Ir kas girdi, teatsiliepia: „Ateik!“ Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvenimo vandens (Apr 22, 17).

Kas tik girdite, šaukite, šaukite garsiai!
Skelbkite palaimintą žinią plačiajame pasaulyje!
Kiekvienam sutiktajam praneškite Gerąją Naujieną -
Visi, kas tik ją išgirsta, gali ateiti!

Neapsakoma Dovana

Mąstydamas apie šią nuostabią Dovaną, apaštalas Paulius sakė: Ačiū Dievui už neapsakomą Jo dovaną (2 Kor 9, 15). Kiti Šventajame Rašte užrašyti žodžiai užtikrina, kad Dievas duoda tik tai, ką turi geriausia: Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi (Jok 1, 17). Jėzus Kristus yra neapsakoma Dievo Dovana! Trūksta žodžių jai apibūdinti! Tai - nenusakoma ir neaprašoma Dovana!

Čarlzas Veslis tikriausiai tai suvokė, nes užrašė:
Tūkstančiai liežuvių tegul gieda
Mano Didžiajam Atpirkėjui-
Tešlovina mano Dievą ir Karalių!
Triumfo giesmės teskamba Jo didybei!
Mano didis Mokytojas ir mano Dievas
Padeda man skelbti
Po visą platųjį pasaulį
Apie garbingą Jo vardą.

Nuo seno giesmių kūrėjai ir poetai stengėsi aprašyti šią šlovingą Dievo Dovaną. Pamokslininkai, keliaudami po pasaulį, nesuskaičiuojamą daugybę kartų yra pamokslavę apie neapsakomą Jo Dovaną, bet iki šiol dar nė pusės apie tai nėra išsakyta. Šios kalėdinės Dievo Dovanos neįmanoma iki galo suvokti - ji neapsakoma!

Dievo Dovana yra ir nekintanti Dovana.

Nekintanti Dovana

Laiške hebrajams skelbiama: Jėzus Kristus yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius (Hbr 13, 8).

Keičiasi laikai, keičiasi požiūriai ir skoniai, keičiasi istorijos ir matematikos vadovėliai... Beveik viskas, ką mes žinome, keičiasi. Bet Jėzus Kristus yra nesikeičianti Dievo Dovana. Jo tobulumas reikalauja Jo nekintamumo.

Jėzaus moralinės vertybės nekinta. Jeigu Jis taptų geresnis, tai reikštų, kad prieš tai Jis nebuvo tobulas; o jeigu šiandien Jis taptų blogesnis, tai reikštų, kad Jis jau nebėra toks tobulas, koks buvo anksčiau.

Nekinta ne tik moralinės Kristaus vertybės, nesikeičia visa Jo esybė! Jo paveikslas visada išlieka toks pats. Jis nevirsta iš nesuprantančio į labiau suprantantį ar iš nekantraus į kantresnį, iš maloningo į dar maloningesnį, iš atlaidaus į dar atlaidesnį. Jėzus yra tas pats šiandien, vakar ir per amžius.

Kalėdų dovanos, kurias gavome prieš keletą metų, šiandien galbūt jau yra pasenusios, susidėvėjusios, praradusios savo vertę, bet Jėzus visada yra toks pats. Jis visuomet yra naujas; Jis niekada nesikeičia. Ir šiandien pasitikintiems Juo, kaip Gelbėtoju, Jis yra toks pats, koks buvo Gelbėtojas ir tiems, kurie Juo tikėjo prieš du tūkstančius metų! Mes pažįstame ir džiaugiamės tuo Gelbėtoju, kurį pažinojo ir Č. Sperdženas, Dž. Vitfildas, Bilis Sandis, V. B. Railis, Martynas Liuteris ir kiti tikintieji.

O kokia miela, kokia šlovinga žinia
Taip lengvai pripildo mano širdį tikėjimo:
Vakar, šiandien ir per amžius
Jėzus yra toks pats!
Jis vis dar gelbsti nuodėminguosius,
Gydo sergančius ir luošus,
Guodžia liūdinčius ir nuramina audras, -
Šlovė Jo vardui!
Vakar, šiandien ir per amžius
Jėzus yra toks pats!
Viskas keičiasi, bet Jėzus - niekada!
Šlovė Jo vardui!

Taip, Dievo Dovana yra nekintanti. Ir niekuomet nepamirškime, kad tai - nepelnyta Dovana.

Nepelnyta Dovana

Jau pats faktas, kad išgelbėjimas yra dovana, kalba apie tai, kai ji - nepelnyta. Jeigu ką nors gauname už pastangas ar nuopelnus, tai jau nebe dovana. Dovana yra tai, kas duodama be jokių papildomų sąlygų. Išgelbėjimas - tai malonės išraiška: Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų - tai Dievo dovana, ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų (Ef 2, 8-9).

Daugelis religijų skelbia, kad išgelbėjimas tarsi susideda iš dviejų dalių - iš malonės ir iš darbų, bet taip tiesiog negali būti. Laiško romiečiams autorius mums primena: Ir jei malone, tai ne dėl darbų, nes tada malonė nebūtų malonė. Bet jeigu darbais, tai jau nebus malonė; kitaip darbas nebūtų darbas (Rom 11, 6).

Kreipdamasis į tuos, kurie tikisi darbais patekti į dangų, Jėzus Evangelijoje pagal Matą pasakė: Daugelis man sakys aną dieną: „Viešpatie, Viešpatie argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!“ Tada Aš jiems pareikšiu: „Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!“ (Mt 7, 22-23). Darbus, kuriais siekiama „užsidirbti“ išgelbėjimą, Jėzus pavadino „piktais darbais“. Ir nesvarbu, kad tie darbai bus geri, jie vis tiek bus pikti, blogi darbai. Jeigu kas daro darbus tam, kad pelnytų išgelbėjimą ir patektų į Dangų, toks motyvas tą darbą paverčia visiškai niekingu.

Visi krikščionių tarnavimai turi kilti iš meilės ir būti pagrįsti meile. Pirmame laiške korintiečiams skaitome: Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, - man nėra iš to jokios naudos (1 Kor 13, 3). Jeigu kas darytų darbus, siekdamas išgelbėjimo, jo tarnavimas būtų grindžiamas daugiau baime nei meile, ir tai būtų visiškai neefektyvu.

Kažkas pasiūlė tokį žodžio „GRACE“ (angl. k. - „malonė“) akronimą: God’s Riches At Christ’s Expence (Dievo turtai Kristaus sąskaita).

Visa, ką mes turime, įgijome vienu iš trijų būdų: užsidirbome, pavogėme arba kas nors mums tai davė. Taigi, jeigu mes mirtume ir patektume į Dangų, taip būtų dėl to, kad mes užsidirbome, pasivogėme arba dėl to, kad kažkas mums tai dovanojo? Ar galime darbais pelnyti sau vietą Danguje? Net jeigu mes turėtume milijoną gyvybių ir dirbtume ištisomis paromis, mes vis tiek negalėtume pelnyti vietos Danguje. Gatvės Danguje yra iš gryniausio aukso - tokio skaidraus ir vaiskaus tarsi stiklas. Nėra jokių galimybių Žemėje išgryninti auksą iki tokio lygio. Mums tiesiog neįmanoma savomis pastangomis pelnyti vietą Danguje.

Žinoma, šio dalyko negalime ir pasivogti! Šventajame Rašte pasakyta, kad vagių vieta bus liepsnojančiame ežere. Tad, jeigu negalime užsidirbti, negalime pasivogti, tuomet lieka tik vienas būdas, kaip galime patekti į Dangų - turime priimti Dovaną. Būtent taip ir parašyta Biblijoje. Moteriai prie šulinio Jėzus pasakė: Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra Tas, kuris tave prašo: „Duok man gerti“, pati būtum Jį prašiusi, ir Jis tau būtų davęs gyvojo vandens! (Jn 4, 10).

Dievo Dovana Kalėdoms yra neprašyta, skirta visiems, neapsakoma, nesikeičianti, nepelnyta ir... nelaukta.

Nelaukta Dovana

Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį Sūnų, bet dar ne visas pasaulis pažįsta Kristų, kaip savo Gelbėtoją! Kristus paragavo mirties už kiekvieną žmogų, bet ne kiekvienas patiki Kristumi ir Jo teikiamu išgelbėjimu. Milijonams žmonių Jėzus Kristus vis dar yra nepažįstamas.

Brangūs vaikai ir draugai skiria laiko ir ruošia kalėdines dovanas tiems, kuriuos jie myli. Šios dovanos įpakuojamos į gražų popierių ir dažnai padedamos po eglute. Su dideliu jauduliu Kalėdų ryto laukia ne tik dovanų laukiantys vaikai, bet ir tie, kurie tas dovanėles ruošė - jie nori pamatyti mylimų žmonių veidus, kai šie ras ir išpakuos jiems skirtas dovanas.

Mama ir tėtis su dideliu džiaugsmu stebi dukters veidą, kai ji atplėšia dovanų dėžę ir sušunka: „O! Čia būtent tai, ko aš taip labai norėjau!“ Ji apsikabina ir, bučiuodama savo mamą ir tėtį, ištaria: „Ačiū.“ Paskui atplėšiama kita dovana - scenarijus kartojasi.

Kaip liūdna būtų įsivaizduoti, kad tu skyrei laiko ir pinigų, bet kai kurios dovanėlės tiesiog nė neišpakuojamos, nelaukiamos! Kaip skaudu turėtų būti tam, kuris supranta, kad jo dovana buvo paprasčiausiai nereikalinga, nelaukiama! O visgi pati didžiausia Kalėdų dovana, Jėzus Kristus, milijonams žmonių yra neprašyta ir nelaukiama dovana!

Galbūt ir tarp skaitančiųjų šias eilutes yra žmonių, kurie dar niekada nepatikėjo savo gyvenimo Gelbėtojui; galbūt jūs dar nepakvietėte Jo į savo širdį. Jeigu tai - jūs, noriu padrąsinti jus žengti šį žingsnį būtent dabar. Nelaukite kitos progos. Biblijoje yra įspėjimas: Aš išklausiau tave priimtinu metu ir išgelbėjimo dieną Aš padėjau tau. Štai dabar yra priimtinas metas, štai dabar išgelbėjimo diena! (2 Kor 6, 2). Jėzaus mirtis ant kryžiaus yra skirta visiems, bet išgelbėjimas suteikiamas tik tiems, kurie patiki.

Žodžiai „patikėti“ ir „priimti“ Šventajame Rašte dažnai vartojami kaip sinonimai. Evangelijoje pagal Joną parašyta: Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais - tiems, kurie tiki Jo vardą (Jn 1, 12). Patikėti reiškia priimti (išgelbėjimą). Biblijoje vartojamas žodis „patikėti“ reiškia pasitikėti, pasikliauti, atsiremti į ką nors. Priimti Dievo Dovaną paprasčiausiai reiškia pripažinti, kad esi nusidėjėlis, ir patikėti Evangelija - kad Jėzus Golgotoje mirė už tavo nuodėmes, ir visiškai Juo pasitikėti.

Iš www.jesus-is-savior.com vertė Jurgita Ratautienė