Dievo valia

Savo žodyje Dievas mini mažiausiai šešis dalykus, kurie turėtų būti mūsų gyvenimo dalis. Jis dažnai kartoja: „Tai - mano valia tau." Pabandykime aptarti tuos šešis dalykus, kurie padeda pasirinkti tinkamą kryptį.

Svarbiausais iš svarbiausių

Pirmasis Dievo prioritetas - kad Jis būtų pašlovintas per žmogaus išlaisvinimą iš nuodėmės. Jis nori, kad kiekvienas būtų išgelbėtas, ir keletą kartų tai pakartoja. Pavyzdžiui: (Jis) rokšta, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą (1 Tim 2, 4); Viešpats nedelsia ištesėti savo pažado, kaip kai kurie mano, bet kantriai elgiasi su mumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų (2 Pt 3, 9); Juk Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę (Lk 19, 10).

Dievui svarbiausia, kad tu būtum išgelbėtas. Tai - pradinis taškas. Pripažink savo nuodėmes. Suprask ir sutik su tiesa, kad nėra nieko, ką tu pats galėtum padaryti, kad taptum teisus prieš Dievą. Patikėk, kad Jėzus Kristus mirė vietoj tavęs ir už tavo nuodėmes. Tada atsiduok Jam, kaip savo vieninteliam Gelbėtojui. Dievas atleis tavo nuodėmes, suteiks pasitikėjimą, jog ir tu turi dalį dangaus karalystėje, apgaubs ramybe ir nukreips nauju keliu.

Jeigu Dievas trokšta, kad kiekvienas būtų išgelbėtas, vadinasi, tavo išgelbėjimas yra tik pradžia. Dabar Jis nori tave naudoti - nori, kad skelbtum tiesą kitiems: Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir Aš jus siunčiu (Jn 20, 21). Mūsų tikslas pasaulyje - panašėti į Jėzų - tapti Dievo instrumentais ir nešti išgelbėjimą žūstantiems. Kiekvienas krikščionis per Kristų yra įpareigotas dalintis gerąja išgelbėjimo žinia. Ir jeigu šiam dalykui Dievas teikia pirmumą, tai turime daryti ir mes. Kiekvienoje situacijoje, kai turime priimti sprendimą, turime stengtis įžvelgti, kaip galėtume paliudyti Kristų pasmerktam pasauliui.

Tai, kam mes teikiame pirmenybę, gali nulemti ir mūsų apsisprendimą dėl santuokos. Gal tu matai didesnes galimybes liudyti Jėzų, nesukūrus šeimos? Jeigu taip, tuomet galbūt Dievas nori, kad tu ir liktum nevedęs ar netekėjusi. Tai gali nulemti ir tavo darbo pasirinkimą: kokioje srityje tu galėtum daugiausiai liudyti apie Jėzų? Kai kuriems tai gali reikšti karjerą tarnavime. Yra krikščionių (ypač tarp jaunimo), kurie niekada rimtai nesvarstė galimybės dirbti misijose ar kituose tarnavimuose, nes nėra tikri, kad tai - jų pašaukimas. Jie tiesiog pasirenka kitą, jiems patinkančią profesiją. Vargu ar tai tikrai tinkamas kelias. Kad ir kur atsidurtume, kad ir kokioje srityje besidarbuotume, turime būti įsitikinę, jog tai - Dievo valia. Kiekvienas krikščionis turėtų rimtai apsvarstyti galimybę darbuotis Dievo laukuose.

Turime suvokti, jog dirbdami tam tikroje konkrečioje srityje galime bendrauti su tam tikrais žmonėmis ir turime galimybę paliudyti jiems apie Jėzų. Žinoma, besidarbuojantiems Evangelijos labui labai reikia kitų žmonių, triūsiančių kitose srityse, pasiaukojančio palaikymo. Tačiau kad ir kokį darbą pasirinktume, nepamirškime, kas Dievui rūpi labiausiai.

Dievas trokšta, kad mes padėtume žūstantiems ateiti pas Kristų. Jaunas žmogus, mąstydamas per šią prizmę, gali nuspręsti, kur studijuoti. Vidurinėse mokyklose taip pat labai trūksta Evangelijos žinios skelbimo. Tik vienas Dievas žino ir gali tau pasakyti, kuris kelias yra skirtas tau. Bet nepamiršk savo sprendimo pasverti Kristaus Evangelijos šviesoje.

Suteikdamas prioritetą liudyti Tiesą, tu gali tinkamai pasirinkti gyvenamą vietą arba tinkamai nubrėžti ribą tarp prabangos ir paprastumo, rinkdamasis gyvenimo būdą. Kaimynai vieni iš pirmųjų turėtų išgirsti apie Jėzų, finansinė parama Evangelijos skelbimui turėtų išmokyti duoti, o ne gyventi tik dėl savęs.

Krikščionys dažnai priima sprendimus labai panašiai, kaip ir Dievo nepažįstantys žmonės. Vienas jaunuolis atsisakė eiti mokytis į Krikščionišką mokyklą, nes jis nebuvo tikras, kad tai - Dievo valia jam. Už visas savo santaupas jis įsigijo prabangų sportinį automobilį, tačiau šiuo atveju jis net nesvarstė, ar tai - Dievo valia jam. Sutikime, taip elgtis nesąžininga. Sutuoktinių pora atsisakė trumpos misijų kelionės, kuriai jie buvo tikrai pasiruošę, nes nebuvo įsitikinę, jog tai - Dievo valia jiems. Tačiau jie nusipirko namą prabangiame rajone, o vėliau pripažino, kad taip nuspręsdami jie neatsiklausė Dievo, ar tai buvo Jo valia. Taip elgtis iš tiesų nesąžininga. Dievas nori, kad pažintume Jo valią kiekvienoje situacijoje ir darydami sprendimus atsižvelgtume į biblinius principus.

Kiekvienas krikščionis pagrindinį principą skirtingose situacijose gali pritaikyti skirtingai, bet kiekvienam krikščioniui apie šį principą vertėtų pamąstyti. Kartą Billas Brightas pasakė: „Kiekvienas krikščionis turėtų iškelti sau tokius klausimus: ar savo laiką, gabumus skirsiu tam, kad laimėčiau kuo daugiau sielų Kristui? Ar savo pinigus ir turtus naudoju tam, kad laimėčiau kuo daugiau sielų Kristui? Kokią vietą savo gyvenime tu teiki Evangelijos skelbimui?

Pagrindinis principas

Nebūkite tad neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia. Ir nepasigerkite vynu, kuriame pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios (Ef 5, 17-18). Tai antrasis Dievo valios apreiškimas.

Gramatikos specialistai tikriausiai sutiks, kad jungtukas „ir" jungiantis šiuos du sakinius žymi perėjimą nuo bendro įsakymo prie konkrečių dalykų. Kitais žodžiais tariant, „pasigėrimas" simbolizuoja „kvailumą", o „būti pilniems Dvasios" kalba apie „Dievo valią". Dievas nori, kad mes būtume pilni Dievo Dvasios - tai Jo valia mūsų gyvenimui. Taigi mums reikia žinoti, koks yra tas Dvasios kupinas gyvenimas ir kaip tai gali paveikti mūsų pasirinkimus. Analogija tarp pasigėrimo ir Dvasios pripildymo yra labai aiški ir svarbi. Tai nereiškia, kad kupini Dvasios mes elgsimės iracionaliai, bet kontrolės faktorius čia taip pat nublanksta. Kai žmogus pasigeria, jis savęs nebekontroliuoja, jį kontroliuoja kai kas kitas - alkoholis. Kai žmogus yra kupinas Dievo Dvasios, jį kontroliuoja Dievo Dvasia.

Bet kaip mums būti kupiniems Dvasios? Visų pirma reikėtų atpažinti dalykus, kurie neleidžia Dievui mūsų kontroliuoti, - Rašte tai vadinama nuodėmių išpažinimu. Turime išpažinti Dievui visus dalykus, kurie prieštarauja Jo valiai: neteisingus požiūrius ir veiksmus, kurių mums nederėjo atlikti, taip pat tai, ką turėjome padaryti, bet nepadarėme: Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių (1 Jn 1, 9).

Antra, mes turime trokšti būti kontroliuojami Dievo Dvasios. Tai tarsi mūsų dovana Jam. Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, - tai jūsų sąmoningas tarnavimas (Rom 12, 1). Kai suteikiame Jam teisę valdyti mūsų gyvenimą ir tampame nuo Jo priklausomi, tuomet mes esame Jo kontroliuojami. Turime praktikuoti atvirumą Jam.

Didelė pagalba šioje situacijoje yra Dievo žodis - leiskime jam persmelkti mus. Laiške efeziečiams Paulius rašo: Būkite pripildyti Dvasios, ir Laiške kolosiečiams: Kristaus žodis tegul tarpsta jumyse (Kol 3, 16). Būti pripildytiems Dvasios ir būti persmelktiems Dievo žodžio - labai susiję dalykai. Kai mąstome apie Dievo žodį, mūsų širdys priartėja prie Kristaus. Mums pradeda rūpėti dvasiniai dalykai, mes pradedame elgtis pagal sąžinę, tampame priklausomi nuo Jo jėgos. Tuomet mes leidžiame Dievo Dvasiai mus kontroliuoti ir paklūstame Jam.

Šiuos dalykus labai gražiai iliustruoja istorijos iš Jėzaus tarnystės: Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia Jį nuvedė į dykumą (Lk 4, 1). Jis buvo vedamas Dievo Dvasios. Jeigu mes iš tiesų norime būti vedini Jo Dvasios, turime būti pasiruošę patikėti savo gyvenimą į Jo rankas.

Žinojimas, kad būti vedamiems Šventosios Dvasios yra Dievo valia mums, gali labai stipriai paveikti kasdienius mūsų pasirinkimus. Tiesiog atsisakykime visų minčių, kurios nedera su Dievo artumu ir Jo Dvasios veikimu mūsų gyvenime. Kokią mokyklą lankys mūsų vaikai: paprastą vidurinę ar privačią krikščionišką? Tai kompleksiniai sprendimai. Daugybė biblinių faktų turėtų būti apsvarstyta. Turime pamąstyti, ar skirsime namuose laiko Biblijos skaitymams ir dvasiniam vaikų ugdymui? O gal tvirtesnis pagrindas mūsų vaikui bus suteiktas krikščioniškoje mokykloje? Ar mes pasiruošę investuoti į nenykstančias vertybes? Svarbu aiškiai susidėlioti prioritetus, žvelgiant iš biblinės perspektyvos.

Šimtaprocentinis tyrumas

Nes tokia Dievo valia - jūsų šventėjimas; kad susilaikytumėte nuo ištvirkavimo (1 Tes 4, 3). Dievo valia mums, kad būtume šventi. Žodžio „šventėjimas" prasmė - būti šventam, pasišventusiam ir atsidavusiam Dievui. Šioje vietoje Dievas aiškiai kalba, kad švarus, tyras turi būti ir mūsų fizinis kūnas, - mes esame raginami vengti ištvirkavimo. Dievo žodyje aiškiai pasakyta, kad bet kokie santykiai už santuokos ribų yra netyri ir krikščionys tokių dalykų tikrai neturėtų praktikuoti.

Jaunuoliui neturėtų kilti klausimas: Dievas nori ar ne, kad jis turėtų intymių santykių iki vestuvių? Dievo pozicija šiuo klausimu jau yra išsakyta. Išlikime švarūs ir nesusitepę prieš Dievą.

Kai kurie jauni žmonės labai stropiai renkasi antrąją pusę, tačiau vos tik pasirinkę jie pradeda elgtis labai laisvai. Išbandymai, kuriuos jie tuomet patiria, yra kur kas sunkiau įveikiami. 2 Tim 2, 22 skaitome: Bėk nuo jaunystės geidulių. Dievo planas yra tyrumas.

Požiūris į padėką

Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje (1 Tes 5, 18). Tai vienas iš Dievo valios principų, kurį įgyvendinti daugeliui krikščionių yra tikrai nelengva. Mums suprantama, kad turime dėkoti už gerus dalykus, bet už rūpesčius ir sunkumus dėkoti tikrai neįprasta. Esame įsitikinę, kad kai kurios susiklosčiusios aplinkybės yra puikus pretekstas savęs gailėtis, priekaištauti ir būti viskuo nepatenkintiems. Dažnai mes sakome: „Net ir būdamas tokioje apgailėtinoje situacijoje, aš vis dar esu dėkingas Dievui už visus Jo palaiminimus."

Paulius sako: visada ir už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu (Ef 5, 20). Ir čia jis kalba apie padėką, kaip apie vieną iš keturių Dievo valios komponentų. Dievas nori, kad mes būtume dėkingi už viską, su kuo tik susiduriame. Nemanau, kad Paulius čia ragina šaukti „šlovinkite Dievą", kai mirtis pasiglemžia mylimą žmogų. Turime savo širdyse dėkoti už tokias tragedijas, nes ir tai yra tobulo Dievo plano dalis, ir tai pasitarnaus mūsų dvasiniam ugdymui.

Kuomet patenkame į sudėtingas ir mums nesuprantamas situacijas, klauskime Dievo: „Ką aš turėčiau daryti?" Tačiau dažnai mes klausiame: „Kaip aš turėčiau pasielgti, kad šitas „blogis" kuo greičiau pasitrauktų?"

Pirmas dalykas, kurio Dievas nori iš šių žmonių, jog jie būtų dėkingi už tuos sunkumus, su kuriais susiduria, nes taip jie gali augti dvasia ir pažinti visaapimančią malonę. Būtent dėkinga širdis gali padėti išsivaduoti iš įtampos ir gerokai sušvelninti situaciją. Taigi dėkok Dievui kiekvienoje situacijoje ir už viską.

Paklusnumas

Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam, tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių ir pagirti geradarių (1 Pt 2, 13-15). Dievo valia mums - paklusti valdžiai. Tai vienas iš būdų, kaip mes galime tiems, kurie priešiški Evangelijai, nesuteikti stimulo priekaištauti.

Įstatymų laužymas tikrai neturėtų būti įprastas dalykas. Tarkime, aš vėluoju į susirinkimą, kuriame turiu pamokslauti. Žinau, kad tiek susirinkusieji, tiek organizatoriai ims nerimauti. Ar tai bus pakankamas pasiteisinimas, jeigu norėdamas nepavėluoti aš viršysiu leistiną greitį? Policijos pareigūno toks pasiteisinimas,  manau, neįtikins.

Kaip mums elgtis, jei priimami „neprotingi" įstatymai? Galime stengtis juos pakeisti, bet kol jie galioja, Dievas nori, kad jiems paklustume. Vienintelė išimtis gali būti tik tuomet, jei įstatymai visiškai prieštarauja Dievo įsakymams ir Jo nuostatoms. Tokioje situacijoje Dievo turėtume klausyti labiau nei žmogaus, kaip pasielgė ir Petras su Jonu, kai jiems buvo liepta liautis pamokslauti apie Jėzų (Apd 4, 18-20; 5, 28-29).

Mes turime paklusti valdžioms ir jų struktūroms. Darbuotojai turi klausyti savo darbdavių (Ef 6, 5-6; 1 Pt 2, 18). Žmonos turi paklusti savo vyrams (Ef 5, 22; 1 Pt 3, 1). Tikintieji - savo dvasiniams vadovams (Hbr 13, 17). Ir, galiausia, vienas kito atžvilgiu taip pat turėtume vadovautis paklusnumo principu, kaip parašyta Laiške efeziečiams: paklusdami vieni kitiems Dievo baimėje (Ef 5, 21). Jeigu dvejojai, ar Dievas nori, kad tu kovotum už savo teises, apgintum savo poziciją tam tikru klausimu, elgtumeis pagal savo supratimą, tuomet tai atsakymas tau - Jis nori paklusnumo.

Uolos kelyje

Petras mini ir kentėjimus pagal Dievo valią: Geriau, jei tokia būtų Dievo valia, kentėti už gerus darbus negu už piktus (1 Pt 3, 17). Kitoje vietoje jis sako: Todėl tie, kurie kenčia pagal Dievo valią, tepaveda savo sielas Jam, ištikimajam Kūrėjui, darydami gera (1 Pt 4, 19). Šiose eilutėse, žinoma, nepasakyta, kad kentėjimai yra Dievo valia kiekvienam, bet aiškiai matyti prielaida, kad taip gali nutikti. Jei jus užgaulioja dėl Jėzaus vardo, - jūs palaiminti, nes šlovės ir Dievo Dvasia ilsisi ant jūsų. Jų Ji keikiama, o jūsų - šlovinama. Todėl geriau kentėti už gerus dalykus, nei už savo nuodėmes (1 Pt 4, 14-16).

Paulius taip pat labai panašiai kalba: Nes jums duota dėl Kristaus ne tik Jį tikėti, bet ir dėl Jo kentėti (Fil 1, 29); Taip ir visi, kurie trokšta dievotai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami (2 Tim 3, 12). Šiose eilutėse nenuskambėjo žodžiai „Tokia Dievo valia", tačiau ši tiesa tikrai aiškiai matyti.

Jeigu šiame pasmerktame pasaulyje gyvensime dievotai, mes tikrai susidursime su priešiškumu. Tokia Dievo valia. Išbandymai mus tik dar labiau priartina prie Dievo, imame labiau Jį branginti, dvasiškai stiprėjame. Jeigu nesulaukiame jokios pasaulio žmonių konfrontacijos, arba mes negyvename dievotai, arba jie nemato, kaip mes gyvename...

Aš nekalbu apie pyktį, kurį gali išprovokuoti mūsų netaktas, grubumas ar perdėtas dvasingumas. Kalbu apie gyvenimą, pašvęstą Dievui, kai mes neslepiame, kad gyvename dėl Jo ir Jam, nesvarbu, kokios reakcijos sulaukiame - piktų žodžių ar grubaus elgesio.

Turime apsvarstyti ir galimybę patirti kentėjimus, kai susiduriame su sudėtingomis situacijomis, ir nepriimti sprendimų vien tik tam, kad jų išvengtume. Jeigu kaimynai mūsų nemėgsta dėl to, kad jiems nepataikaujame ir neskleidžiame apkalbų, tuomet išsikraustyti į kitą miestą nebūtų adekvatus ir tinkamas sprendimas. Jeigu kuri tauta nėra pakanti Dievo žodžiui, mes neturėtume atsisakyti galimybės ten vykti ir patarnauti Dievui. Jėzus sakė: Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs turėsite priespaudą, bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį (Jn 16, 33).

Taigi, aptarėme šešis svarbiausius Dievo valios mūsų gyvenime aspektus: Dievas nori, kad mes būtume išgelbėti, kupini Dvasios, tyri, dėkingi, paklusnūs ir pasiruošę kentėjimams. Melskime Dievo išminties priimti tinkamus sprendimus.


Iš https://bible.org/

vertė Jurgita Ratautienė