Evangelijos skelbimas kitaip

Žodis „evangelizuoti“ sužadina praėjusios eros prisiminimus, kai surepetuoti pristatymai, nepatogus ėjimas nuo durų prie durų, nenutrūkstamas brošiūrų srautas ir atsivertimai prabudimo tarnavimuose buvo kasdienybė.
Tačiau mūsų kultūra vis labiau tampa sekuliari ir susiskaldžiusi, ir šios Evangelijos skelbimo formos sukūrė kliūtis Evangelijai.

Banga po bangos racionalus, surepetuotas, o kartais net priverstinis ir konfrontuojantis evangelizavimas „paskiepijo“ ar net sukėlė priešiškumą plačiojoje visuomenėje. Evangelija pamažu ėmė asocijuotis su jėga besibraunančiais krikščionimis, kurie kupini informacijos, bet nenori glaustis prie Jėzaus ir į Evangelijos skelbimą žiūri kaip į naujatikių „verbavimą“, o ne kaip į meilę savo artimui. Atsakydamas į tai, Holivudas ėmė skelbti savo evangelistinę žinią tokiais dokumentiniais filmais kaip „Jėzaus stovykla“ (Jesus Camp) ir „Filomena“ (Philomena) bei filmuose „Bus išgelbėtas per kraują“ (There Will Be Blood, Saved!) ir „Tikėk manimi“ (Believe Me). Visuomenė buvo nepatenkinta mūsų Evangelijos skelbimo būdais.

Tenka mokytis „naujos kalbos“

Kaip evangelizavimas turėtų atrodyti dabar? Atsakydami į šį klausimą turime pripažinti, kad XX a. Amerikoje evangelizavimas veikė dėl to, kad visuomenė buvo gerai susipažinusi su krikščionybe. Buvo kalbama apie tai, kad absoliuti tiesa visgi egzistuoja, kaip ir dangus, pragaras ir, žinoma, pats Dievas, plačiai buvo skleidžiama žinia, kad nuodėmė atskiria mus nuo Dievo.

Tačiau situacija pasikeitė - nebegalime manyti, kad visuomenė vis dar gerai susipažinusi su krikščionybe.

Kultūrinės permainos, nusisukant nuo krikščionybės, lėmė, kad žmonės nesupranta teologinio žodyno - jie nebesupranta, ką mes jiems sakome, lyg kalbėtume kokia užsienio kalba. Netikintiems daug krikščioniško mokymų tiesų ir prielaidų atrodo neaiškios ar netgi abejotinos. Žmonių kvietimas atgailauti ir tikėti Jėzumi dažniausiai neteisingai interpretuojamas kaip paliepimas: Nustok daryti blogus darbus ir daryk gerus (kaip darė Jėzus). Tada Dievas tave išgelbės. Tai, žinoma, nėra Evangelija ir tokia žinia atskiria mus nuo mus supančios kultūros. Tarp Evangelijos skelbėjo ir klausytojo susidarė nemažas atotrūkis. Efektyviai skelbti Evangeliją trukdo ir nesutarimas teologiniais klausimais, politizuota krikščionybė, davatkiška religija ir neįtikimos evangelizavimo formos.

Kaip galime ištrūkti iš tos kultūrinės painiavos, kad sugebėtume aiškiai išdėstyti patrauklią Evangelijos žinią? Mes, kaip misionieriai, atvykę į svetimą šalį, turime apsigyventi naujame misijos lauke. Mums reikia iš naujo išmokti kalbą, atrasti aiškias, suprantamas analogijas ir iš naujo supažindinti žmones su tikrąja Evangelija.

Kodėl Evangelija yra Geroji naujiena?

Pagrindinis klausimas skelbiant Evangeliją nuolatos yra peržiūrimas: kodėl Evangelijos žinia yra Geroji naujiena tiems, kuriems ją skelbiame? Ne tik kas yra Geroji naujiena, bet ir kodėl ta naujiena yra gera kitiems. Krikščionys dažnai puikiai atpasakoja Evangelijoje pateikiamą informaciją, bet, deja, mums dažnai pritrūksta gebėjimų susieti Evangeliją su žmonių gyvenimu. Jei mes ketiname įveikti kliūtis, trukdančias skelbti Evangeliją, turime būti gabūs atsakyti į klausimą: Kaip žydų Mesijo mirtis ir prisikėlimas I amžiuje susiję su XXI amžiaus žmonėmis?

Kaip Evangelija pakeičia geradarį teisuolį, skeptišką miesto gyventoją, atitolusį sutuoktinį, sėkmingą profesionalą ar į narkotikus įnikusį žmogų? Tokie žmonės galime būti mes, krikščionys, taip pat tai gali būti kiti asmenys. Jeigu mums sunku Gerąją naujieną susieti su savo kebliomis situacijomis, tai kaip parodysime Jėzaus atperkančią viltį kitiems, atsidūrusiems panašiose situacijose?

Prašau suprasti mane teisingai: aš nesakau, kad išgelbėjimo viltis priklauso nuo mūsų. Svarbu žinoti, kad galiausiai Šventoji Dvasia yra atsakinga už tai, jog žmogus būtų įtikintas, kad Evangelija yra Geroji naujiena. Bet Šventoji Dvasia panaudoja ir tai, ką kalbame mes. Mes norime būti kaip Paulius, kuris kalbėjo taip, kad įtikėjo didelė minia žydų ir graikų (Apd 14, 1).

Įtikinama Evangelijos

Mums reikia susigrąžinti įtikinamą Evangeliją - tą, kuri prasiskverbia pro bet kokias kultūrines ir asmenines kliūtis, kurias mes sukuriame šiuolaikiniais evangelizavimo būdais, kad atrastume biblinės Evangelijos jėgą. Mums reikia giliau pažvelgti į pačią Evangeliją, kad atrastume įvairius ir daugialypius būdus, kuriuos Dievas sukūrė, kad skelbtume Jo Gerąją naujieną, atsakančią į aplink mus esančiųjų nuoširdžius poreikius ir skausmą.

Kas daro Evangeliją įtikinamą? Užuot skelbę visiems tinkančią vieną žinią, turime iškelti Evangeliją į šviesą, ir skirtingų kultūrų bei troškimų šviesoje pamatyti įvairias jos idėjas - išteisinimą, vienybę su Kristumi, atpirkimą, įsūnijimą ir naują kūriniją. Tai gali padėti mums perteikti žinią apie atpirkimą. Jei įsiklausysime, mes pamatysime, kad žmonės ilgisi Evangelijos, ir tai unikaliai pasireiškia sekuliarioje kultūroje, ir galėsime kviesti žmones gręžtis į Dievą - Tą Vienintelį, kuris tuos jų troškimus gali išpildyti. Štai keletas pavyzdžių.

1. Žmonės trokšta būti priimti

Vienas didžiausių šiuolaikinio žmogaus poreikių - būti priimtam, žinoti, kad jis nebus atstumtas. Tai ypač akivaizdu verslumo ir garbės / gėdos kultūrose. Žmonės, kurie skatinami gerai pasirodyti mokykloje, darbe ar šeimoje, dažnai siekia būti priimti. Nors jie gali bandyti tai neigti ar slėpti, tokio tipo žmonės dažnai jaučia gėdą ir baiminasi, kad, jei nepasieks tikslo, jie bus „demaskuoti“, atstumti, teisiami.

Miestiečiai profesionalai garbina savo šventovę - miestą, studentai lenkiasi prieš „visagalį dešimtuką“, šeimos stengiasi atitikti kultūrinius svajonių šeimos standartus. Visgi, kad ir kokie sėkmingi jie būtų, žmonės dažnai nusivilia ir jaučiasi atmesti.

Siekiantiems priėmimo, išteisinimas žada tobulą priėmimą - šventas Dievas priima juos per savo vienintelį Sūnų Jėzų Kristų. Tiems, kurie siekia priėmimo, išteisinimas gali atnešti didžiulį palengvėjimą ir džiaugsmą.

2. Besiilgintys vilties

Naujos kūrinijos idėja gali patraukti žmones, kurie trokšta naujos pradžios gyvenime. Žmonėms, kurie patyrė daug nesėkmių, išgąsdintiems smurto, pažemintiems kančių, prispaustiems depresijos ar sugadintiems priklausomybių, reikia vilties, kad jie taps naujais kūriniais.

Ieškantiems vilties, naujas kūrinys kalba apie senojo gyvenimo baigtį bei apie naują gyvenimą per tikėjimą Kristumi, ir viltį praradusiojo širdį nušviečia vilties spinduliais.

3. Siekiantys artumo

Mūsų artumo bendraujant paieškos, rodos, niekada nesibaigs. Netgi pati stipriausia draugystė ar santuoka nepatenkina iki galo mūsų poreikio būti pastebėtam, mylimam ir kad mumis būtų pasirūpinta. Mes visi norime turėti vietą, kur galėtume būti savimi ir žinotume, kad esame priimtini. Mes norime saugių santykių - kad galėtume išsakyti slapčiausias savo mintis ir papasakoti apie tamsiausias kovas. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie gyvena ne pirmoje santuokoje, yra „įstrigę“ nesėkmingoje santuokoje ar yra vieniši.

Siekiantiems artumo atrasta vienybė su Kristumi atvers gražiausius žmonijai žinomus santykius - čia jie atras išsiilgtą artumą, meilę, pasitenkinimą, gilų širdies išgydymą ir džiaugsmą.

4. Ieškantys tolerancijos

Dauguma žmonių ieško tolerancijos. Kai kurie neskiria klasikinės ir naujosios tolerancijos. Jau vien tai gali būti šviesaus pokalbio, gilinančio tarpusavio pagarbą ir pasigėrėjimą tarp žmonių, tema.

Žinoma, kai kam nepatiks išskirtiniai krikščionybės daromi pareiškimai, tačiau, prieš šaipantis iš jų požiūrio ar bandant sugriauti jų pasaulėžiūrą, užduokite jiems klausimų, kad pamatytumėte jų pasaulėžiūrą iš vidaus ir galėtumėte įvertinti jų pažiūras. Dažnai jie prieštarauja, nes tam turi svarių priežasčių ar turi tikrai sudėtingo gyvenimo patirties. Pagarbus dialogas gali pakeisti jų susidarytą įspūdį apie „davatkišką krikščionybę“. Tiesą sakant, tai gali atverti duris, kurios kitu atveju taip ir liktų uždarytos.

Siekiantiems tolerancijos atpirkimas siūlo atperkančią toleranciją, kuri suteikia galimybę pažangiam žmogui patirti malonę ir atleidimą kitų tikėjimo nežeminančiu būdu.

Evangelijos atsakas

Taigi pamėginkime kitaip pažvelgti į amžiną Evangeliją, kuri atsako į giliausius žmonių troškimus, pažadina tikėjimą, viltį, pasitikėjimą ir meilę. Evangelijos idėjos išlaiko Evangelijos gylį, sudėtingumą ir jėgą, o tai padeda mums atsakyti ne tik į klausimą, kas yra Evangeliją, bet ir kodėl Evangelija yra Geroji naujiena.

Tam, kad mūsų skelbiama Evangelija būtų įtikinama, mūsų skelbimo būdai turi būti bibliški. Taigi, kai kalbame apie malonės Evangeliją, privalome įtraukti biblines tiesas, istorijas ir įvaizdžius. Tačiau, jei pasitenkinsime tik tuo, mums nepavyks aiškiai atskleisti, kodėl Evangelija yra gera žinia kitiems. Mes, kaip geri patarėjai, privalome išklausyti kitus ir įsiklausyti, kad parodytume neišsemiamus Kristaus turtus tokiu būdu, kuris tiktų konkrečiam žmogui konkrečioje jo gyvenimo situacijoje.

www.desiringgod.org
vertė Viktorija Valatkaitė
Bendrinti: